Čilė, palaikoma dar kelių Jungtinių Tautų Saugumo Tarybos narių, ketvirtadienį (02.27) griežtai kritikavo didžiąsias valstybes, ragindama jas kiek įmanoma greičiau susitarti dėl bendros pozicijos Irako klausimu.
Pasibaigus audringam daugiau nei tris valandas trukusiam uždaram JT Saugumo Tarybos posėdžiui Čilės ambasadorius Gabrielis Valdesas sakė, kad jo šalis, kaip ir Meksika, nenori naujos Saugumo Tarybos rezoliucijos dėl Irako, kol Taryba nėra vieninga šiuo klausimu.
Ambasadorius taip pat užsiminė, kad jo šalis galėtų pritarti kompromisui, kuris atitiktų Kanados pateiktus pasiūlymus, nors jiems griežtai priešinasi Didžioji Britanija ir Jungtinės Valstijos.
JT Saugumo Tarybai nepriklausanti Kanada, mėgindama ieškoti išeities iš aklavietės, pateikė planą, kuriame siūloma paskelbti Irakui virtinę ultimatumų. Remiantis šiuo planu, Bagdadas privalėtų iki kovo 28 dienos įvykdyti visus reikalavimus, o jei tai nebus padaryta, bus svarstoma karo galimybė.
Kitos Saugumo Tarybos narės, įskaitant Pakistaną, Kamerūną, Angolą ir Bulgariją, taip pat sukritikavo veto teisę turinčias nuolatines Tarybos nares dėl susiskaldymo ir išreiškė viltį, kad pavyks rasti visoms pusėms priimtiną kompromisą.
JAV ir Britanija pateikė Saugumo Tarybai naujos rezoliucijos, kuri atvertų kelią karui su Iraku, projektą. Prancūzija, Rusija ir Kinija savo ruožtu reikalauja dar mažiausiai keturiems mėnesiams pratęsti ginklų inspekcijas Irake. Abi pusės ėmėsi intensyvaus diplomatinio spaudimo palenkti į savo pusę neapsisprendusias šešias Saugumo Tarybos nares, tarp jų Čilę ir Meksiką.
Ketvirtadienį prie uždarų durų vykęs susitikimas buvo pirma galimybė visoms 15-ai Saugumo Tarybos narių išsakyti savo nuomonę dėl rezoliucijos projekto. Manoma, kad balsavimas dėl naujos rezoliucijos greičiausiai įvyks ne anksčiau kaip po dviejų savaičių.
Tačiau Saugumo Taryba taip susiskaldžiusi, kad jos narėms netgi nepavyko susitarti dėl to, kada - kovo 6 ar 7 dieną - JT vyriausiasis ginklų inspektorius Hansas Blixas (Hansas Bliksas) turėtų žodžiu jas informuoti apie inspekcijų pažangą Irake.
Britanijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Jeremy Greenstockas (Džeremis Grynstokas) atmetė mažesniųjų šalių kritiką, sakydamas: "Nemanau, kad ambasadoriai supranta, koks intensyvus bendravimas vyksta tarp sostinių". "Norėčiau kompromiso, - sakė jis. - Tačiau nėra nieko, kas galėtų kompensuoti Irako nebendradarbiavimą".
Vokietijos ambasadorius Gunteris Pleugeris (Giunteris Ploigeris), nepritariantis jokiems pasiūlymams, kurie galėtų atvesti prie karo slenksčio, sakė, kad Kanados pasiūlymai aptariami tik neformaliai, ir jie neturi "jokio statuso".
Prancūzijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Jeanas-Marcas de La Sabliere'as (Žanas Markas de La Sabljeras) sakė, kad ketvirtadienio diskusijos Saugumo Taryboje patvirtino, jog "dauguma jos narių laikosi nuomonės, kad dar ne metas kariauti, ir vis dar įmanoma nuginkluoti Iraką taikiomis priemonėmis".
Rezoliucijos priėmimui būtina, kad jai pritartų mažiausiai devynios nenuolatinės Saugumo Tarybos narės, o Prancūzija, Rusija ir Kinija susilaikytų nuo veto.
Vašingtonas ir Londonas ėmėsi bendros strategijos, kuria siekiama pamėginti užsitikrinti būtiną devynių balsų minimumą, o tada žiūrėti, ar kuri nors iš nuolatinių Tarybos narių išdrįs pasipriešinti daugumos valiai ir vetuoti rezoliuciją. Tuo tarpu Prancūzija vadovaujasi priešinga strategija: jei amerikiečiams nepavyks užsitikrinti devynių nenuolatinių Tarybos narių paramos, jam nebereikės priimti sunkaus sprendimo dėl to, ar pasinaudoti savo veto teise.
Manoma, kad naujos rezoliucijos likimą lems tai, kaip balsuos Afrikos šalys - Angola, Kamerūnas ir Gvinėja, taip pat Pakistanas bei Lotynų Amerikos valstybės Čilė ir Meksika. Šis šešetas kartu su Bulgarija, Vokietija, Ispanija bei Sirija yra nenuolatinės Tarybos narės. Nenuolatinės narės išrenkamos dvejiems metams.
Susiskaldžiusi taryba
"Ši susiskaldžiusi Taryba, tiesą sakant, sprendimo priėmimo naštą perkelia ant renkamų (Tarybos) narių, o penkios nuolatinės narės laikosi kiekviena savo pozicijos ir nesistengia derinti savo nuomonių", - žurnalistams sakė Čilės ambasadorius G. Valdesas.
"Kol nerasime bendro pagrindo, kuris leistų suderinti skirtingas pozicijas, neremsime skubėjimo vienokiu ar kitokiu būdu priimti rezoliuciją ar susitarimą", - pabrėžė jis.
Netgi Vašingtono "stovyklai" priskiriamos Bulgarijos ambasadorius Stefanas Tafrovas sakė, kad Čilės ir Kanados "idėjos nedaug skiriasi nuo mūsų požiūrio". "Klausimas tas, ar tai galėtų būti aukso vidurys ir ar apskritai toks aukso vidurys įmanomas", - sakė diplomatas.
Tuo tarpu Meksikos ambasadorius Jungtinėse Tautose Adolfo Aguilaras Zinseras (Adolfas Agilaras Sinseras) sakė, kad jo šalis drauge su Čile ieško naujų galimybių, kurios galėtų padėti rasti taikų Irako krizės sprendimą. "Inspekcijos turėtų tęstis, nes tai taikus būdas nuginkluoti Iraką, - sakė ambasadorius. - Manome, kad pagrindinis tikslas yra Irako nuginklavimas ir kartu su Čilės delegacija jo siekiame".
Pakistano ambasadorius Muniras Akramas sakė, kad Islamabadas nori, jog nesutariančios Saugumo Tarybos narės rastų bendrą poziciją. Pasak kai kurių JAV aukšto rango pareigūnų, Pakistanas greičiausiai pritars naujai rezoliucijai, tačiau kiti teigia, kad jis per balsavimą susilaikys, atsižvelgdamas į didelį šalies visuomenės nepritarimą karui Irake.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir JAV vadovas George'as W. Bushas (Džordžas V. Bušas) sutarė siekti Irako problemos sprendimo atsižvelgdami į "pasaulio bendrijos interesus", trečiadienį pranešė Kremlius.
Rusija vis dar griežtai priešinasi naujai rezoliucijai, tačiau manoma, kad per balsavimą Saugumo Taryboje ji greičiausiai susilaikys, nenorėdama rizikuoti gerais santykiais su Vašingtonu.
Rusijos ambasadorius Jungtinėse Tautose Sergejus Lavrovas atsisakė komentuoti Saugumo Tarybos susitikimą. Tuo tarpu Pekine viešintis Rusijos užsienio reikalų ministras Igoris Ivanovas penktadienį pakartojo, kad Maskva nepritaria jokiai Saugumo Tarybos rezoliucijai, kuri atvertų kelią karui su Iraku.
"Rusija nepritaria jokiai rezoliucijai, kuri tiesiogiai ar netiesiogiai atvertų kelią ginkluotam Irako problemos sprendimui", - sakė Rusijos diplomatijos vadovas. "Žinoma, Rusija turi veto teisę. Ir ji, suprantama, pasinaudos šia teise, jei tai bus būtina tarptautiniam stabilumui", - sakė jis.
"Reuters"-AFP-BNS