Valstybės saugumo departamentas (VSD) ketina rinkti duomenis apie Lietuvos teisėjus prieš suteikiant jiems teisę dirbti su valstybės paslaptimis, rašo dienraštis "Lietuvos žinios".
Dienraščio duomenimis, VSD siekia įgyti teisę rinkti duomenis apie Lietuvoje dirbančius teisėjus ir reikalauja, kad šie patys su tuo sutiktų. VSD pareigūnai tarp teisėjų išplatino ir tokio sutikimo pavyzdį.
Kad VSD ketinimai rimti, teisėjai informuojami nuo pat pirmojo sakinio. "Vadovaujantis Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymu, eiti pareigas, susijusias su valstybės paslaptį sudarančios informacijos naudojimu bei susipažinti su tokia informacija gali tik specialius leidimus turintys asmenys".
Teisėjams siūloma savo parašu patvirtinti sutikimą, kad "įgaliotos institucijos apie juos rinktų ir gautų duomenis bei tikrintų kandidatūrą".
VSD teisėjams siūlo užpildyti anketą, kurią "galima atspausdinti mašinėle ar kompiuteriu", bei savo ranka pasirašyti asmens autobiografiją. Ypač daug dėmesio saugumiečiai skyrė būtent pastarojo dokumento užpildymui.
Autobiografijos "būtinai turi būti įdėtos į voką, o šis - užklijuotas". Tai būsianti garantija, kad su teisėjo biografija susipažins tik jo kandidatūrą tiriantys asmenys.
Nuslėpus arba pateikus melagingus biografijos duomenis teisėjo "kandidatūros tikrinimas bus nutrauktas", o leidimas dirbti su valstybės paslaptį sudarančia informacija "nebus išduotas".
Valstybės ar tarnybos paslaptį sudarančios informacijos, kaip teigiama, yra absoliučioje daugumoje bylų. Paslaptimi laikoma ir operatyvinė teisėsaugos struktūrų surinkta informacija, be kurios neapsieinama beveik nė vienoje baudžiamojoje byloje.
Nesiryždami prieštarauti VSD, teismų pirmininkai "paslapčių bylas" atiduoda tirti VSD anketas jau užpildžiusiems kolegoms.
Aukščiausiojo Teismo (AT) pirmininkas Vytautas Greičius dienraščiui tvirtino, kad situacija jo netenkina.
"Teisėjai neturėtų pasirašinėti jokių papildomų dokumentų, nes jie jau yra davę priesaiką saugoti valstybės, tarnybos ir kitas paslaptis", - sakė V.Greičius.
Pagal Lietuvos įstatymus teismas yra nepriklausoma institucija, o mėginimas kištis į teismų darbą ar paveikti jų sprendimus - nusikaltimas.
Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto (TTK) pirmininko Aloyzo Sakalo nuomone, taip, kaip elgiasi VSD, "nebuvo elgiamasi net ir sovietmečiu". Net ir tais laikais, anot A.Sakalo, teisėjai nebuvo verčiami pasirašyti jokių sutikimų.
VSD atstovas spaudai Vytautas Makauskas dienraščiui pripažino seniai žinąs, kad teisėjams nepatinka naujoji tvarka.
"Saugumas tikrai nepretenduoja kontroliuoti teisėjų, o tuo labiau - rinkti apie juos duomenų. Sutikimai, kurių mes prašėme, reikalingi patikrinti tik viešai deklaruotus duomenis. Nei paso, nei gyvenamosios vietos duomenų rinkti neketinome. O tuo labiau - klausytis teisėjų pokalbių ar juos sekti", - sakė V.Makakauskas.
V.Makausko teigimu, dabartinė situacija yra teisinė kolizija. Valstybės ir tarnybos paslapčių įstatymas numato, kad dirbti su paslaptimis gali tik specialius leidimus turintys asmenys, išskyrus prezidentą, Seimo pirmininką ir premjerą.
Teisėjai, anot V.Makausko, tarp šių išimčių nepaminėti. Atstovo spaudai teigimu, artimiausiomis dienomis Seimas svarstys minėto įstatymo naują projektą, kuriame turėtų būti numatyta išimtis teisėjams.
BNS
