Teismo dokumentuose, su kuriais susipažino britų žurnalistai, bendrovei mesti kaltinimai, grindžiami informacija, kurią Naujosios Meksikos valstijos (JAV) generalinė prokuratūra gavo iš „Meta“ darbuotojų liudijimų ir darbuotojų tarpusavio bendravimo.
Įmonė atmetė ieškinio teiginius
Praėjusių metų pabaigoje JAV Kongrese duodamas parodymus „Meta“ vyresnysis darbuotojas papasakojo, kaip per „Instagram“ buvo priekabiaujama prie jo paties dukters. Jo pastangos išspręsti problemą buvo ignoruojamos, sakė jis.
„Tai yra toks dalykas, kuris įsiutino „Apple“ tiek, kad grasina pašalinti mus iš „App Store“, – nerimavo „Meta“ darbuotojas, teigiama dokumentuose.
Valstijos generalinis prokuroras Raulis Torrezas apkaltino „Metą“ tuo, kad ji sudarė sąlygas suaugusiesiems susirasti vaikus, rašyti jiems žinutes ir juos vilioti.
Įmonė atmetė ieškinio teiginius, sakydama, kad jame „neteisingai apibūdinamas mūsų darbas, naudojant selektyvias citatas ir pasirinktus dokumentus“.
„Meta“ paskelbė pareiškimą, kuriuo reagavo į trečiadienį pateiktą paraišką: „Mes norime, kad paaugliai galėtų saugiai ir pagal savo amžių naudotis internetu, todėl turime daugiau nei 30 įrankių, kurie padeda jiems ir jų tėvams. Šiems klausimams spręsti skyrėme dešimtmetį ir samdėme žmones, kurie savo karjerą paskyrė tam, kad jaunimas būtų saugus ir palaikomas internete“.
2021 m. vidinis pristatymas apie vaikų saugumą
Anot ieškinio, vienoje skaidrėje buvo teigiama, kad „Meta“ „nepakankamai investuoja į nepilnamečių seksualizavimo „Instagram“ (problemos sprendimą), ypač į seksualizuotus nepilnamečių skelbiamo turinio komentarus. Tai ne tik siaubinga patirtis kūrėjams ir pašaliniams asmenims, bet ir vektorius blogiems veikėjams identifikuotis ir užmegzti tarpusavio ryšius“.
Skunde taip pat pabrėžiamas „Meta“ darbuotojų susirūpinimas dėl vaikų saugumo.
Vienas darbuotojas 2020 m. liepos mėnesį vidiniame „Meta“ pokalbyje klausė: „Ką konkrečiai darome dėl vaikų viliojimo (ką tik išgirdau, kad „TikTok“ tai dažnai vyksta)?“
Skunde teigiama, kad jis gavo atsakymą: „Kažkur tarp nulio ir nereikšminga“.
Meta pareiškime taip pat teigiama, kad bendrovė ėmėsi „svarbių veiksmų, kad paaugliai nepatirtų nepageidaujamo kontakto, ypač iš suaugusiųjų“.
Aptikta prekyba žmonėmis
Naujosios Meksikos ieškinys pateiktas po balandžio mėnesio „Guardian“ atlikto tyrimo, kuriame atskleista, kaip „Meta“ nepraneša apie savo platformų naudojimą prekybai vaikais ir nenustato, kad jomis naudojamasi.
Tyrimas taip pat atskleidė, kaip „Facebook“ privačių žinučių paslauga „Messenger“ naudojama kaip platforma, kurioje prekiautojai žmonėmis bendrauja siekdami pirkti ir parduoti vaikus.
Remiantis ieškinyje pateiktais dokumentais, „Meta“ darbuotojai aptarė „Messenger“ naudojimą „prekybos žmonėmis veiklai koordinuoti“ ir palengvino „kiekvieną žmonių išnaudojimo etapą (verbavimą, koordinavimą, išnaudojimą), kuris yra atstovaujamas mūsų platformoje“.
Vis dėlto 2017 m. vidiniame elektroniniame laiške aprašomas vadovų nepritarimas „Messenger“ nuskaitymui dėl „žalingo turinio“, nes dėl to paslauga atsidurtų „nepalankioje konkurencinėje padėtyje, palyginti su kitomis programėlėmis, kurios gali pasiūlyti daugiau privatumo“, teigiama ieškinyje.
Kritika dėl žinučių šifravimo
Gruodį „Meta“ sulaukė plačios kritikos dėl to, kad įdiegė per „Messenger“ siunčiamų žinučių šifravimą. Šifravimas paslepia žinutės turinį nuo bet ko, išskyrus siuntėją ir gavėją, kuriam ji skirta, paverčiant tekstą ir vaizdus į neįskaitomus šifrus, kurie gaunant žinutę iššifruojami.
Vaikų saugumo ekspertai, politikos formuotojai ir teisėsaugos institucijos teigė, kad šifravimas trukdo gelbėti prekybos žmonėmis aukas ir persekioti „grobuonis“. Privatumo gynėjai gyrė šį sprendimą už tai, kad jis apsaugo naudotojus nuo vyriausybių ir teisėsaugos institucijų stebėjimo.
