Akciją Panevėžyje, Šiauliuose, Telšiuose, Plungėje, Klaipėdoje ir Palangoje surengė nevyriausybinė organizacija ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacija „Demetra“, remiama JAV sveikatos apsaugos fondo (AHF). Karavano organizatoriai per šalį keliavo specialiu, varomu gamtinėmis dujomis, todėl neteršiančiu gamtos, autobusiuku.
Tyrimas buvo atliekamas anonimiškai, nemokamai, greituoju ŽIV testu, kuris užtrukdavo vos minutę. Jo patikimumas – 99,96 procento. Dabar šalies gydymo įstaigose, norint pasitikrinti dėl ŽIV, būtina gauti šeimos gydytojo siuntimą ir už tyrimą sumokėti. Telšiuose vienas vyras tvirtino, jog prieš dieną sveikatos priežiūros įstaigoje davė kraujo tyrimui dėl ŽIV ir už paslaugą sumokėjo apie 70 litų. O į akcijos autobusiuką jis atėjo dėl to, kad nebeturi kantrybės laukti tyrimo rezultato, kuris bus tik po savaitės.
Žinių trūksta
Ekologiškame autobusiuke, kuriuo keliavo „Saugaus gyvenimo karavano“ organizatoriai, per šešias dienas pasitikrino 1066 žmonės, iš jų – 572 moterys ir 494 vyrai. Net 49 proc. atėjusiųjų buvo iki 30 metų amžiaus. Karavane dirbusių medikų paklausti, kodėl nusprendė pasitikrinti, daugelis – 501 – atsakė turėję nesaugių lytinių santykių ar keitę lytinius partnerius, 7 vyrai prisipažino turėję lytinių santykių su vyrais. Testas atliktas ir 13 švirkščiamųjų narkotikų vartotojų. Likusieji nurodė kitas priežastis.
„Pagrindinis šios akcijos tikslas – mažinti stigmą ir ŽIV užsikrėtusių žmonių diskriminaciją. Taip pat atkreipti visuomenės dėmesį į infekcijos prevenciją: kiekvienas turi žinoti, kaip liga plinta ir, kaip nuo jos saugotis. Be to, daugiau kaip tūkstantis žmonių sužinojo, kad jie virusu neužsikrėtę. Tai svarbu, nes tik žmogus, kuris žino, kad yra užsikrėtęs, gali sėkmingai gydytis ir neužkrėsti kitų žmonių“, – teigia akciją surengusios ŽIV ir AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos „Demetra“ prezidentė Svetlana Kulšis.
Paaiškėjo ir tai, kad įvairių miestų gyventojų žinios labai skiriasi. Daugiausiai apie ŽIV žino gyvenantys didžiuosiuose miestuose. O mažesnių miestelių gyventojai ne tik apie ligą mažai išmano, bet ir jos bijo. Akcijos rengėjams netgi kilo keblumų apsigyventi svečių namuose, nes jų šeimininkas pamanė, jog akcijos rengėjai yra užsikrėtę ŽIV ir gali būti pavojingi kitiems svečiams. Karavano sumanytojai, patys patyrę diskriminaciją, į autobusiuką atėjusių pasitikrinti butus ir kambarius nuomojančiųjų klausė, ar jie priimtų gyventi ŽIV užsikrėtusį žmogų? Beveik visi atsakė, kad ne. Tada jiems buvo užduotas kitas klausimas: kaip sužinotų, ar žmogus užsikrėtęs. Šis klausimas kone visus suglumino.
Kad ŽIV galima užsikrėsti tik trimis būdais: per kraują, per lytinius santykius, o motina gali infekciją perduoti savo vaikui nėštumo, gimdymo metu ir maitindama krūtimi, žinojo ir nedaugelis plungiškių. Jie vis dar bijo prisiliesti prie užsikrėtusiųjų, mano, kad liga plinta per seiles ir tikino, kad bijotų naudotis bendrais daiktais.
Buvo žmonių, kuriems nepatiko tai, kad autobusiukas, kuriame dirbo karavano medikai, stovėjo matomiausiose miestų vietose. „Galėjote sustoti nuošaliame kieme, kur manęs, atėjusio pasitikrinti, nepamatytų kaimynai“, – priekaištavo vienas jų. Vis dėlto šis žmogus įsidrąsino ir pasitikrino dėl ŽIV.
Tarp atėjusiųjų pasitikrinti buvo nemažai žmonių, kurių artimieji yra užsikrėtę ŽIV arba serga AIDS. Specialistų jie teiravosi, kaip gyventi su artimu žmogumi, kuris turi infekciją.
„Akivaizdu, kad net ŽIV užsikrėtusiųjų artimiesiems trūksta žinių apie virusą. Be to, jie izoliuoti ir bijo apie juos slegiančias problemas kalbėti su kolegomis, artimaisiais, kaimynais. Visuomenėje vyraujantys stereotipai trukdo jiems bendrauti ir gauti žinių“, – sakė karavane dirbęs bendrosios praktikos slaugytojas Mingaudas Busevičius.
Vis dėlto akcijos metu tapo akivaizdu, kad jaunimo žinios apie ŽIV yra gilesnės. Kodėl taip yra paaiškino Telšių abiturientai, kurie atėjo pasitikrinti po valstybinio matematikos egzamino. „Apie ligą mokė mokykloje per biologijos ir lytinio auklėjimo pamokas“, – tikino jie.
Per savaitę, kai ekologiškas autobusiukas aplankė šešis šalies miestus, kartu su žiniomis buvo išdalyta ir apie 12 tūkstančių prezervatyvų „Life style“ ir „Love“, kuriuos dovanojo akcijos rėmėjai. Įrodyta, jog efektyviausiai nuo lytiškai plintančių ligų saugo tinkamai naudojami prezervatyvai. Tokia dovana ypač džiaugėsi jaunimas, nes apsaugos priemonės jiems per brangios.
Tyrimas neprieinamas
Akcijos organizatorius privertė suklusti žinia, jog net 933 žmonės, tai yra 87,5 proc. atėjusių pasitikrinti greituoju testu dėl ŽIV, tyrėsi pirmą kartą gyvenime. Tarp tokių buvo ir nemažas būrys medikų – gydytojų, bendrosios praktikos slaugytojų, laboratorijų darbuotojų.
Į karavano autobusiuką atėjo pasitikrinti kelios nėščios moterys bei mamos su labai mažais vaikais. Jos irgi teigė, jog dėl ŽIV tiriasi pirmą kartą gyvenime ir nežinojo, jog būdamos nėščios buvo net du kartus patikrintos dėl šio viruso. „Nepaisant to, kad šios moterys pasirašo sutikimo atlikti medicinines procedūras dokumentus, sveikatos priežiūros įstaigose joms suprantamai nepaaiškinama, kokius tyrimus ir procedūras medikai atliks“, – apibendrino asociacijos „Demetra“ projektų vadybininkė Rūta Jarašūnienė.
„Saugaus gyvenimo karavanas“ apsilankė Telšių bei Klaipėdos nakvynės namuose, kur dėl ŽIV ištyrė šių namų gyventojus ir personalą.
Parūpo tik vienam merui
Akcija buvo surengta kartu su miestų savivaldybių Visuomenės sveikatos biurais, tačiau jų darbu susidomėjo tik Klaipėdos miesto meras Vytautas Grubliauskas, kuris, parodydamas pavyzdį miestiečiams, pats išsityrė dėl ŽIV. Akcijos rengėjų meras teiravosi apie nuolatinę galimybę klaipėdiečiams anonimiškai išsitirti dėl ŽIV. Asociacijos prezidentė Svetlana Kulšis patikino, jog „Demetra“ gali suteikti nemokamų ŽIV testų – juos mūsų šaliai skiria JAV sveikatos apsaugos fondas (AHF). Meras paėmė už rankos miesto Visuomenės sveikatos biuro specialistę Robertą Tamulevičiūtę ir tarė: „Laikysiu jus už rankos tol, kol pažadėsite, kad artimiausiu metu bus surasta vieta, kur mūsų žmonės galės anonimiškai pasitikrinti dėl ŽIV“. Specialistė patikino, jog biuras bendradarbiauja su „Demetra“ ir tai bus padaryta.
Prie „Saugaus gyvenimo karavano“ autobusiuko kalbinti žmonės džiaugėsi galėdami nemokamai, anonimiškai ir greitai pasitikrinti. Jie stebėjosi, kodėl tokių akcijų nerengia šalies valstybinės įstaigos.
Iš viso per dvidešimt ketverius metus šalyje registruoti 1958 ŽIV užsikrėtę asmenys, iš jų – 1615 vyrai ir 343 moterys. Nuo AIDS mirė 135 žmonės.
Lietuvoje ŽIV labiausiai plinta tarp švirkščiamuosius narkotikus vartojančių žmonių, tokiu būdu ŽIV yra užsikrėtę 69,6 proc. registruotų asmenų.
