Tituluotos šaudymo sporto meistrės, žinomos trenerės dukra, regis, turėtų taikinius varpyti kulkomis, tačiau Evelinos Drevinskaitės pasirinktas kelias – kitoks. Jos išpuoštos moterys šaudo akimis, mirksi įstabiomis blakstienomis, kerėdamos aplinkinius ne tik išoriniu grožiu.
Evelinos darbas padeda moterims nors trumpam pamiršti rūpesčius, įgyti pasitikėjimo savimi, o tai, pasak kosmetologės, yra pagrindinė santarvės su artimais žmonėmis ir pasauliu sąlyga.
„Jaučiuosi sėdinti savo rogėse", – sako kosmetologijos kabinetą Biržuose įkūrusi 21 metų Klaipėdos valstybinės kolegijos Sveikatos fakulteto trečiakursė. Gimtuosiuose Biržuose ji jau turi ištikimų klienčių.
„Tai man be galo malonu, tačiau negaliu sau leisti galvoti, kad štai jau viską moku ir galiu ramiai dirbti. „Neužgesti" padeda konkursai, kurie yra kaip savotiškas „spyris" eiti pirmyn – mokytis, tobulėti", – kalba rugsėjo pabaigoje Vilniuje vykusio tarptautinio konkurso „Baltic Beauty Expo 2010" trečiosios vietos laimėtoja.
Evelina rungėsi jaunių grupėje – jos darbo stažas pagal verslo liudijimą nesiekia net vienerių metų.
Dar besimokydama pirmajame kurse mergina dalyvavo kolegijų visažistų konkurse „Grožio metamorfozė", kuriame taip pat pelnė bronzą. Patirtas sėkmes mergina vertina kaip paskatinimą dar labiau stengtis.
Biržų „Saulės" gimnaziją baigusiai, biologija ir biomedicina besidomėjusiai Evelinai iš pradžių teko mokytis Veterinarijos akademijoje. Viena geriausių grupės studenčių studijas paliko po pirmosios sesijos. Ji buvo sėkminga, tačiau Evelina sako supratusi, kad rūpinimasis žmogumi jai svarbesnis. Dabar merginos svajonė būtų tapti gydytoja dermatologe, tačiau tam dar reikėtų daugiau nei dešimties metų medicinos universiteto studijų.
Nežinia, kur svajonės dar nuves Eveliną, tačiau dabar ji džiaugiasi savo profesija, galimybe dirbti gimtinėje, studijuoti paskutiniame kurse. Ir spėja visur. Graži (ir be galo miela) juodaplaukė sidabrinės spalvos automobiliu šiandien jau lekia į Klaipėdą – Evelina pakviesta dalyvauti renginyje „Grožio dienos".
Sveikinu tarptautinio konkurso laureatę, tačiau neįsivaizduoju, kaip tam ruošiasi ir rungtyniauja kosmetologijos specialistai.
Kvietimas dalyvauti konkurse buvo netikėtas – kolegijos, kurioje studijuoju, Kosmetologijos katedros vedėja man tą pasiūlė likus iki renginio 10 dienų. Klaikiai išsigandau. Atrodė, jog neturiu jokio supratimo, ką reikės daryti tarptautinio lygio renginyje... Ten griežtai stebima ir vertinama viskas - šypsena, kliento sutikimas, paėmimas už rankos, vedimas į saloną, paguldymas, užklojimas, batų nuavimas ir t. t. Ir viskas turi tilpti į laiko rėmus. Baisiausia - valyti makiažą. Aš pati esu tą patyrusi būdama modeliu viename renginyje. Su šiurpu prisimenu, kaip komisijos narė išverčia mano akį ir fiziologiniame tirpale pamirkytu teptuku tikrina, kaip nuvalytos kosmetikos priemonės. Konkurse reikėjo atlikti veido valymą, šveitimą, masažą, uždėti kaukę, atlikti baigiamąsias procedūras. Be abejo, reikėjo nustatyti veido tipą - atlikti vadinamąją kliento anamnezę.
Po viso to jaučiausi nekaip, jaudinausi, išėjau į kiemą nusiraminti. „Kaip man sekasi?" – klausiau mane suradusios katedros vedėjos. „Tau jau pasisekė – laimėjai trečiąją vietą", – išgirdau. Šis laimėjimas man – kaip spyris, kad eičiau toliau – mokyčiaus.
Studijos kolegijos Sveikatos fakultete – ne tik paskaitos apie kremus?
Anaiptol. Studijuojame visus medicinos pagrindus. Teko eiti ir į lavonines, matyti ligoninėse reanimuojamus žmones ir pan.
Kada nors galvojai, kad užaugusi norėtum būti grožio specialiste?
Vaikystėje mano draugių mamytės labai pykdavo, kai pas mane paviešėjusios jų dukros namo grįždavo išdažytos. Sakydavo – parėjo „išmaliavotos". Kai baigiau mokyklą, žinojau, kad norėčiau būti profesionalia grožio specialiste. Tačiau mama įkalbinėjo rinktis „rimtesnes studijas"... Dabar ji pati džiaugiasi, kad aš laiminga būdama „savo rogėse".
Galbūt kam nors keista, jog šaudymo sporto meistrės ir nusipelniusios trenerės Dalios Drevinskienės dukra nebandė šaudyti ir siekti sportinių aukštumų?
Bandžiau, būdama gal 12 metų. Šaudžiau tik vieną dieną. Man sekėsi, tačiau išsigandau ginklų šūvių, smūgio, kurį tenka patirti paleidus kulką. Jausmas, kad tas ginklas gali tave valdyti, yra labai baisus. Todėl nesu šaulė. Nežinau – kodėl, tačiau tuo patenkinta ir mano mama.
Ko gyvenime daugiausiai išmokai iš savo mamos?
Oi, be galo daug... Kantriai siekti užsibrėžto tikslo. Mokėjimo ištverti, išlaukti tyliai. Gyvenime ir sporte. Mano mama - be galo kantrus, santūrus žmogus. Mes su ja turime panašių charakterio bruožų.
O ką Tavo gyvenime reiškia tėtis (Evelina – verslininko Jono Drevinsko dukra) ?
Tikrai žinau, kad jis manimi labai džiaugiasi. Šiuo metu tėtis užsienyje, o grįždamas iš ten visada pildo mano „užsakymus" – atveža visokiausių priemonių darbui.
Labai ilgai tėtis mane nešiodavo ant rankų. Jis buvo su ūsais, kurie durdavo...Prisimenu, kaip prašydavau kasyti man nugarytę, sakydavau – nors penkias minutes. Po to – dar penkias ir dar... Tėčio aš labai pasiilgstu.
Visos mergaitės paprastai svajoja apie vyresnį brolį. Koks jis, Tavo brolis? Ar vaikystėje jautei turinti užtarėją?
Penkeriais metais vyresnis mano brolis Justas – be galo geras. Aišku, vaikystėje susipešdavome, tačiau jis visada mane saugodavo ir gindavo. Klaipėdoje gyvenantis Justas jau turi savo šeimą, bet jo globą jaučiu iki šiol.
Tu niekad nepamiltum vyro, kuris...
Negerbia manęs ir mano šeimos. Pagarba, mano manymu, yra viskas. Santykių pagrindas, be kurio negali išaugti meilė.
Gražiausios Tavo draugo savybės?
Jų daug. Mes dar labai neilgai kartu, todėl visų blogų savybių nespėjau pamatyti (juokiasi).
Visažas – galimybė pabrėžti gražiausius veido bruožus ir paslėpti trūkumus. Tu puikiai žinai, kaip maskuoti išorinius trūkumus. O kokius vidinius moters bruožus norėtum paslėpti?
Vulgarumą. Egocentrizmą, norą bet kokia kaina būti dėmesio centre. Gražiausi moters bruožai – švelnumas, rūpestis (aišku, neperdėtas) ir dėmesys šeimai, artimiesiems. Jokia kosmetika ir makiažai nepaslėps žmogaus prigimties. Tą koreguoti ir stengtis tapti gražesnis gali tik pats žmogus.
O ką galvoji apie moteris, kurios sako net šiukšlių negalinčios išnešti nepasidažiusios?
Tai jau ypač didelis nepasitikėjimas savimi. Žinau, yra moterų, kurios savo vyro akivaizdoje namuose bijo užsidėti „kaukę" (kosmetinę veido priemonę). Gėdytis artimo žmogaus – psichologinė problema. Gal šalia tokios moters šeimoje esantis vyras - ne ramstis, o siena? Mylinčio ir mylimo žmogaus negalima gėdytis. Verta susimąstyti, ar su tokiu vyru galima sulaukti senatvės. Kaip jis tuomet žiūrės į raukšles? Gal reikėtų mokytis iš vyrų, kurie patys sau dažnai atrodo tobuli ir mano, kad stengtis jiems įtikti turi tik moterys?
Blogiausia Tavo savybė?
Esu labai neatspari prašymams, ir tai pasakytina ne tik apie darbą. Man labai sunku pasakyti „ne", o tokiais žmonėmis stipresni įpranta naudotis. Tačiau tai yra tik mano problema, su kuria privalau susidoroti pati.
Biržai – miestas, kuriame...
Man žiauriai gera. Visos grupės draugės iš manęs juokiasi, ko aš lekiu į „tuos" Biržus. Tačiau apsilankiusios mano gimtinėje sutinka, kad čia labai gražu. Ir tos skylės (taip rusakalbė bendramokslė vadina smegduobes) įspūdingos, ir žaluma. O man, aišku, svarbiausia, kad čia yra gyvenimo atspirties taškas – laukiantys namai. Tai yra viskas, kas man padeda ramiai ir saugiai jaustis.
Ar biržietės klientės skiriasi nuo didmiesčių moterų?
Skiriasi. Didelių miestų grožio salonų lankytojos daug grubesnės, įžūliai reikalaujančios... Biržietės ne komanduoja, o nori tartis. Gal taip yra todėl, kad mažame mieste žmonės labiau pažįsta vieni kitus, žino, pas ką eina, todėl labiau pasitiki. Tai padeda.
Ko linkėtum moterims?
Nepamiršti savęs. O rūpinantis išoriniu grožiu nepamiršti vidinio žavesio, kuris yra žymiai stipresnis. Grožį galima sukurti, padaryti, o žavesys yra tai, kas iš tikro moterį priverčia spindėti. Jis, kaip ir saulė, šviečia ir šildo kitus.
