„Pirmoji šventojo pasninko mėnesio Ramadano diena bus ketvirtadienis, 2018 metų gegužės 17-oji“, - sakoma karališkųjų rūmų pranešime, kurį paskelbė valstybinė naujienų agentūra SPA.
Nustatydami Ramadano pradžią musulmonai tradiciškai vadovaujasi mėnulio kalendoriumi ir mėnulio fazės stebėjimais. Stebėtojai stengiasi pamatyti mėnulio jaunatį, žyminčią naujo mėnesio, trunkančio 29-30 dienų, pradžią.
Kai kurios šalys remiasi astronominiais apskaičiavimais ir observatorijų duomenimis, o kitose mėnulio jaunatį privalu pamatyti plika akimi, todėl kai kada Ramadanas pradedamas skirtingomis dienomis. Kiekvienais metais šis šventasis mėnuo pradedamas 11 dienų anksčiau.
Paprastai dauguma musulmoniškų valstybių laikydavosi Saudo Arabijos religinių pareigūnų nustatytų datų, bet pastaraisiais metais daugelis jų savarankiškai nustato šventojo mėnesio pradžią pagal astronominius skaičiavimus.
Daugiau negu 1,5 mlrd. pasaulio musulmonų per Ramadaną raginami nuo saulėtekio iki saulėlydžio nevalgyti, negerti, nerūkyti ir susilaikyti nuo lytinių santykių.
Taip pat patariama vengti blogų minčių ir veiksmų.
Daugelis dienos pasninką nutraukia taip, kaip tai darė pranašas Muhammadas maždaug prieš 1 400 metų – gurkšneliu vandens ir keliomis datulėmis, pasimeldę po saulės laidos. Musulmonams įprasta pasninką nutraukti su šeima ir draugais, o labdaros organizacijos organizuoja nemokamus valgius visuomenei mečetėse ir kitose viešose vietose.
Ramadaną musulmonai laiko šventu, nes tikima, kad tą mėnesį Muhammadui buvo apreikštas Koranas.
Šis laikotarpis skirtas nuodugnesniems apmąstymams ir dažnesnėms maldoms, ne tik kūno, bet ir sielos apvalymui. Musulmonų reikalaujama visą dėmesį skirti savitvardai, aukai ir neturtingųjų šelpimui.
