Šalies kaimuose žmonės dar visai neseniai patys galėjo pasirinkti, ar jie nori naudotis šiukšles išvežančių komunalininkų paslaugomis, bet šiandien jau visi be išimties gauna sąskaitas už atliekų išvežimą iš konteinerių. Net tie, kurie konteinerių neturi.
Atliekų išvežimo paslauga jau naudojęsi kaimo individualių namų gyventojai nustebo tik iš gautų sąskaitų sužinoję, kad dabar jiems reikia mokėti ne už sukauptų ir išvežtą šiukšlių tūrį, o pagal gyvenamojo namo plotą nustatytą „šiukšlinimo“ kainą.
Trigubai brangiau ir iš anksto.
LŽ kalbinti Prienų rajono Stakliškių seniūnijos gyventojai tam neranda logiško paaiškinimo. „Atliekų išvežimo paslauga tie, kam jos reikia, naudojamės gana seniai. Kieme turime šiukšlių konteinerį. Komunalininkai išveždavo tiek šiukšlių, kiek jų prikaupdavome, ir mokėdavome už tiek, kiek išveždavo. Paprastai vieną konteinerį pripildome per mėnesį, nes ne visas buitines atliekas į jį metame - tik tas, kurios nedega krosnyje arba nepūva. Atliekų išvežimas kas mėnesį tekainuodavo apie 6 litus. Dabar mums reikės mokėti jau po 16 litų. Suskaičiuota pagal kažkokią nustatytą ploto ribą, kuri neva siekia 100 kvadratinių metrų. Gavome sąskaitą, išrašytą už tris mėnesius į priekį, taigi iš viso reikės suploti 48 litus. O juk žiemą kaime konteineriai bus pustuščiai. Penkių kambarių name mes gyvename tik dviese su žmona, o mokėti reikės pagal gyvenamąjį plotą. Tokia mokėjimo sistema gal ir pasitvirtina mieste, bet tik ne kaime, kur dideliuose namuose gyvena ypač daug vienišų žmonių“, - dėstė pakalbintas šios seniūnijos gyventojas Vytautas.
Jo kaimynė pensininkė Veronika LŽ sakė, kad ji iki šiol visai nesinaudojo atliekų išvežimo paslauga. „Gyvenu viena, namus šildausi krosnimi - į ją sumetu viską, kas dega. Visą stiklinę tarą kaupiu palėpėje, stiklainius panaudoju konservavimui. Esu praktiška, visi mes, kaimo žmonės, tokie. Iš pensijos nedaug ką ir pripirksi, ką būtų galima mėtyti. O dabar reikalaujama, kad mokėtume už atliekų išvežimą. Kokių atliekų? Aš net konteinerio neturėjau, nes man jo nereikia, o sąskaitą gavau“, - nustebusi kalbėjo moteris.
Pasak Vytauto, atsitiko ir taip, kad kai kurie gyventojai gavo net po dvi sąskaitas. „Yra žmonių, turinčių ir butą, ir gyvenamąjį namą. Tai išeina, kad jie dvigubai šiukšlina? Be to, nėra galimybės rinktis. Kaime kaimynai susitarę laikraštį metams užsiprenumeruoja per pusę, o konteineriu per pusę nepasidalysi, nes mokėti reikia ne už jame sukauptą atliekų kiekį, o už savo namų plotą“, - guodėsi jis. Pasak gyventojų, sąskaitas už atliekų tvarkymą gavo ir tų namų savininkai, kurie į kaimą atvažiuoja tik pailsėti.
Labiausiai žmonės piktinasi tuo, kad jų niekas nė nepasivargino informuoti apie naujoves - tiesiog atsiuntė sąskaitas.
Mokės visi šiukšlintojai
UAB Alytaus regiono atliekų tvarkymo centras aptarnauja septynias savivaldybes, kuriose nauja tvarka greitai visiems bus vienoda. Alytaus miesto, Alytaus rajono, Birštono miesto, Prienų, Lazdijų, Varėnos ir Druskininkų rajonų gyventojai, jų išrinktoms taryboms nusprendus ir pritarus, yra įtraukiami į visuotinės rinkliavos už komunalinių atliekų surinkimą iš atliekų turėtojų ir atliekų tvarkymo sistemą, kurią centralizuotai aptarnauja minėta bendrovė.
Šios bendrovės Rinkliavos grupės vadovas Povilas Turčinavičius, paklaustas, kodėl gyventojams buvusi priimtina atliekų tvarkymo sistema yra keičiama, surado tik vieną argumentą. „Apmokėjimas pagal atliekų turėtojų gyvenamąjį plotą yra taikomas visur. Taip nusprendėme ne mes, o savivaldybės. Dabar moka visi (už atliekų tvarkymą - aut.), anksčiau mokėjo tik labai maža dalis gyventojų, nors šiukšlino taip pat visi. Tie, kurie neturėjo konteinerių, sukraudavo šiukšles tiems, kurie juos turėjo“, - teigė P.Turčinavičius.
Jis pripažino, kad didžiausia naujos sistemos problema ta, jog gyventojai sąskaitas jau gavo, o konteinerių prie namų vis dar neturi, taigi ir komunalininkų paslauga, už kurią verčiami mokėti, pasinaudoti negali.
“Problemą pripažįstame ir ją sprendžiame. Tiems žmonėms, kurie gavo sąskaitas, bet konteinerių neturi, reikia kreiptis į mus, rašyti prašymą, o mes kalbėsime su ta įmone, kuri aptarnauja konkrečią teritoriją. Žmonėms sąskaitos bus kompensuotos už tą laikotarpį, kai jie neturėjo konteinerio“, - žadėjo pašnekovas.
Konteineriai ir toliau bus dalijami
Komunalinių atliekų išvežimo bendrovės „Dzūtra“, su kuria ir bus aiškinamasi, kodėl gyventojai gauna sąskaitas, nors neturi konteinerių, Alytaus regiono vadovas Algimantas Dirsė LŽ sakė, kad konteinerių stygiaus tikrai nėra. „Mūsų įmonė atliekų turėtojus privalo aprūpinti konteineriais ir atliekas išvežti. Šioje teritorijoje dirbome ir anksčiau, dalis gyventojų konteineriais jau yra aprūpinti. Tiems, kurie jų neturėjo, - dalijome. Važinėjo mūsų atstovas kartu su seniūnijos atstovu. Ne visus gyventojus rado namie, todėl teko važiuoti kelis kartus. Buvo ir taip, kad žmonės konteinerių atsisakė“, - pasakojo A.Dirsė. Pasak jo, konteinerio kaina - 100 litų, jis yra bendrovės nuosavybė.
“Vėl važiuosime per seniūnijas ir neradę gyventojų namie rizikuosime palikti jiems konteinerius be susitarimo. Esame suinteresuoti, kad kiekvienas gyventojas turėtų konteinerį, o mes išvežtume kuo daugiau šiukšlių. Už tai atlygį gausime ne iš gyventojų, o iš Atliekų tvarkymo centro. Kuo daugiau atvešime atliekų, tuo daugiau uždirbsime“, - neslėpė pašnekovas.
Pasak jo, didžiausia problema ta, kad gyventojų nepasiekė informacija apie įvestą visuotinę rinkliavą už atliekų tvarkymą, kuri „yra privaloma, ir kad atliekų neturėjimas neatleidžia nuo rinkliavos mokėjimo“.
Nežino, kas vyksta rajone
Pasak P.Turčinavičiaus, dar ne visos savivaldybės yra galutinai apsisprendusios, kaip bus skaičiuojamas mokestis už atliekų išvežimą iš gyventojų kiemų. LŽ sužinojo, kad galutinio sprendimo dar nėra patvirtinusios Alytaus miesto, Alytaus rajono ir Varėnos savivaldybių tarybos. LŽ pakalbinta Varėnos rajono Marcinkonių bendruomenės pirmininkė ir tarybos narė Rimutė Avižinienė sakė, kad daugiausia ginčų kyla dėl per didelės paslaugos kainos.
Prienų rajono savivaldybės taryba šį sprendimą jau yra priėmusi pavasario pradžioje. „Iki šiol galiojusi tvarka nebuvo tinkama dėl to, kad savivaldybės teritorijoje tik apie 50 proc. gyventojų naudojosi atliekų tvarkymo paslauga. Įtraukti daugiau gyventojų jau nebuvo įmanoma. Valstybinė politika yra tokia, kad šią paslaugą turi gauti iki 95 proc. gyventojų. Todėl taryba priėmė sprendimą, kad visi gyventojai turėtų galimybę atliekas tvarkyti“, - LŽ teigė Prienų rajono savivaldybės statybos ir ekonominės plėtros vyriausioji specialistė Ilona Ramanauskienė. Ji neslėpė mananti, kad buvusi paslaugos kainos apskaičiavimo tvarka netenkino šiukšles išvežančių įmonių.
Paklausta, kodėl gyventojai gavo sąskaitas už paslaugą, kuri nebuvo suteikta, ji kategoriškai teigė, jog taip neva nėra. „Aiškinu - jeigu žmogus atsisakė konteinerio, kurį jam įmonė atvežė, tai ji negalėjo jo palikti per prievartą prie gyventojo namų. Ir taip nėra, kad konteinerio neturintis gyventojas gavo sąskaitą už šiukšlių išvežimą“, - garantavo I.Ramanauskienė. Ji tikino, kad netiesa ir tai, jog gyventojai apie tokius pokyčius nežinojo.
Paklausta, ką daryti kaimiškoje vietovėje individualiame 100 kv. m ploto name gyvenančiai vienišai močiutei, kuri buitinių atliekų beveik neprikaupia, savivaldybės atstovė pažymėjo, kad tam yra sukurta kompensacijos sistema.
“Reikia kreiptis į seniūniją, parašyti prašymą ir dalis sąskaitoje išrašytos sumos bus kompensuojama iš savivaldybės biudžeto lėšų“, - aiškino ji. Paklausa, ar tai nebus nereikalingas biudžeto lėšų perpumpavimas į komunalininkų kišenę, ji pasiūlė pasiskaityti tarybos sprendimus ir atsisakė plačiau komentuoti situaciją.
Pinigai iš vienos kišenės - į kitą
Prienų rajono taryba yra priėmusi sprendimą dėl gyventojų išlaidų, patirtų už komunalinių atliekų surinkimo ir atliekų tvarkymo paslaugas, kompensavimo. Tokia kompensacija priklauso šeimoms arba vieniems gyvenantiems asmenims, kurių bendros mėnesio pajamos neviršija 4 valstybės remiamų pajamų dydžių. Šis dydis šiemet siekia 285 litus, o kitąmet žadama jį didinti iki 395 litų.
Numatytas kompensavimo dydis siejamas su gyventojo pajamomis. Tai reiškia, kad gaunamas mėnesines pajamas reikia padauginti iš 0,01 ir gautą skaičių atimti iš vieno mėnesio išlaidų už komunalinių atliekų išvežimą. Tad jeigu šeimos bendros pajamos neviršija 1140 litų, o už mėnesio šiukšlių išvežimą vietoj 6 litų jau reikia mokėti 16 litų, šeimai priklauso 11,4 litų kompensacija ir per mėnesį komunalininkų paslauga jai kainuos tik 4,6 lito. Vadinasi, net pigiau nei iki šiol. Šį skirtumą, pasak I.Ramanauskienės, savivaldybė padengs iš savo biudžeto. Tai reiškia, kad savivaldybė už gyventoją sumokės paslaugą teikiančiai bendrovei.
Tačiau paradoksas - didesnė kompensacija, rodos, priklausys didesnes pajamas gaunantiems gyventojams. LŽ kalbinta pensininkė Veronika sakė, kad jos gaunama senatvės pensija vos siekia 600 litų, o tokią pensiją gaunančiųjų kaime yra dauguma. Tokio dydžio pajamas gaunantis asmuo gaus tik 6 litų kompensaciją ir už atliekų išvežimą mokės 10 litų per mėnesį vietoj buvusių 6 litų, kai didesnes pajamas gaunantis jo kaimynas mokės tik 4,6 lito.
Jolita Žvirblytė
