Naujienų portalo tv3.lt skaitytojai svarstė, kad jų gaunamos sąskaitos už šildymą jiems yra per didelės.
Štai vilnietė pensininkė Ramutė skaičiavo, kad jos pensija siekia 500 eurų.
„Sąskaitos už šildymą atėjus žiemai viršija 100 eurų. Tai yra penktadalis mano pensijos. Gaunu kompensaciją, o renovacijos nenoriu. Neturiu jai santaupų. Mano išlaidos būstui tik dar daugiau išaugtų“, – skundėsi moteris.
Tačiau šildymo sąskaitomis piktinasi ne tik vyresni gyventojai. Štai neseniai mokslus baigusi Karolina nuomojasi senos statybos būstą.
„Brangesnio, naujo buto neįperku. Mano atlyginimas šiuo metu siekia 900 eurų. Jo turi užtekti nuomai, mokesčiams ir maistui. O pramogoms, kelionėms ar naujiems drabužiams beveik nieko ir nelieka.
Kol kas apie naujos statybos būsto nuoma su mažomis sąskaitomis už šildymą man per brangi. Tačiau ateityje svarstant apie nuosavo būstą įsigijimą, net negalvosiu apie senos statybos būstą. Jau vien dėl šildymo sąskaitų ten neapsimoka gyventi“, – svarstė mergina.
Sąskaitos siekia net 166 eurus
Vilniaus šilumos tinklų komunikacijos komandos vadovė Monika Merkytė komentavo, kad reikšmingiausiai sumažinti išlaidas už šildymą padeda būsto atnaujinimas, t. y. pastato renovacija.
„Renovuotų daugiabučių namų gyventojai moka bent 40 proc. mažesnes sąskaitas už šildymą, palyginti su senais daugiabučiais“, – skaičiavo bendrovės atstovė.
Anot jos, šiuo metu energetiškai neefektyvūs pastatai sudaro 64 proc. visų centralizuotai šildomų daugiabučių namų Vilniuje.
„Lapkričio mėnesio duomenimis, didžiausia sąskaita už 50 kv. m. buto šildymą buvo net 166 eurų“, – komentavo M. Merkytė.
Renovacijos kaina
Daugelį gyventojų nuo renovacijos atbaido jos kaina. Ypač renovacijai priešinasi vyresni gyventojai, kurie gyvena iš pensijų ir neturi santaupų. Specialistai tikina, kad jiems priklauso valstybės parama.
Daugiabučių priežiūra ir administravimu užsiimančios „Civinity“ renovacijos skyriaus vadovas Ignas Daunys komentavo, kad Valstybės parama suteikiama daugiabučio namo atnaujinimo (modernizavimo) projekto parengimo, projekto administravimo ir statybos techninės priežiūros, taip pat namo atnaujinimo (modernizavimo) priemonių įgyvendinimo išlaidoms iš dalies dengti.
„Anksčiau buvo taikoma procentinė paramos išraiška. Dabar valstybės parama apskaičiuojama fiksuotu įkainiu, kuris priklauso nuo daugiabučio dydžio ir siekiamos energetinio naudingumo klasės“, – komentavo specialistas.
Anot jo, gyvenant standartiniame 45–55 kvadratinių metrų ploto bute, įskaičius valstybės paramą ir išdėsčius sumą per 20 metų laikotarpį, už daugiabučio renovacija teks mokėti apie 140–180 eurų per mėnesį, įskaitant lengvatinės paskolos palūkanas.
„Tačiau po renovacijos gyventojai taip pat per mėnesį vidutiniškai sutaupo 40–50 eurų šildymui ir 10 eurų pastato priežiūros darbams, taigi galutinė renovacijos kaina per mėnesį tokiam butui sieks apie 90–120 eurų.
Gyventojams, turintiems teisę į būsto šildymo išlaidų kompensaciją, valstybė visiškai padengia visas su daugiabučio renovavimu susijusias išlaidas, taigi renovacija nepasiturintiems gyventojams visiškai nekainuoja“, – komentavo I. Daunys.
Papildomos priemonės padeda nešvaistyti šilumos
M. Merkytė pastebėjo, kad papildomos priemonė, kaip langų sandarinimas, radiatorių atidengimas arba šilumą atspindinčių ekranų klijavimas padeda nešvaistyti ir sutaupyti nuo 3 iki 9 proc. šilumos energijos.
„Klientai tokiu būdu šilumos energiją vartoja efektyviau, o namuose temperatūra yra komfortiškesnė. Šios priemonės padeda mažinti šilumos suvartojimą, o tuo pačiu ir sąskaitas, tačiau efektas gali būti ne toks reikšmingas kaip pastato renovacija, kuomet visas pastatas atnaujinamas iš esmės.
Taigi šilti namai yra komandinis darbas, todėl svarbu, kad gyventojai rūpintųsi savo būstu, o namų administratoriai tinkamai prižiūrėtų namo vidaus šildymo sistemas“, – patarė bendrovės atstovė.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
