2009 metais buvo išpūstas didžiulis burbulas, kuomet pasirodė naujasis JAV prezidento automobilis. Apie jo neįtikėtinas galimybes rašė apie tai nieko nesuprantantys žmonės. Iš tiesų, dabartinis limuzinas nėra niekuo kietesnis, nei kitų valstybių vadovų transporto priemonės. Galbūt vienintelis išskirtinumas yra tai, kad „Cadillac One“ yra vienetinis modelis, tačiau jo gebėjimas atlaikyti chemines atakas ar raketos smūgį nėra toks ypatingas, kaip skelbė žiniasklaida.
Kaip ir su papamobiliu, JAV prezidento automobilis daugelį metų nebuvo šarvuotas. Pirmasis Amerikos prezidentas, važinėjęsi su mašina, buvo Viljamas Makinlis, o pirmasis turėjęs savo nuosavą prezidentinį limuziną – Teodoras Ruzveltas. Tai buvo baltas „Stanley Steamer“, kuris buvo varomas garo varikliu. Būtent tokio tipo variklis varė prezidentinius automobilius iki 1939 metų, kuomet specialiai Franklinui Ruzveltui buvo pagamintas dvylikos cilindrų variklį turintis „Lincoln“ kabrioletas. Šis modelis turėjo keletą apsaugos sistemų, tačiau po atakos Pearl Harbore 1941 metais, buvo nuspręsta, kad jų nepakanka.
Iš esmės, po Pear Harboro bombardavimų, Slaptoji tarnyba pradėjo labiau kreipti dėmesį į galimus pasikėsinimus prieš prezidentą. Dėl to, reikėjo naujų, saugių ratų, o esant mažam pasirinkimui, teko rinktis 1928 metų „Cadillac 341A Town Sedan“. Įdomu tai, kad prieš tai šiuo automobiliu važinėjo garsusis gangsteris Alas Kaponė. Per keletą metų, „Kadis“ buvo paverstas į važiuojančią tvirtovę ir tarnyboje išliko iki 1948 metų.
Būtent po šio įvykio prasidėjo uždarų, šarvuotų JAV prezidento limuzinų era, kuri tesiasi iki šiol. Tačiau net Niksonas savo automobilyje turėjo stoglangį, pro kurį išlįsdavo pamojuoti minioms. Apsauga buvo stipriai sugriežtinta po pasikėsinimų nužudyti popiežių Joną Paulių II ir JAV prezidentą Ronaldą Reiganą. Nors nei vienas nei kitas įtakingas žmogus nebuvo pašautas automobilyje, tačiau faktas, kad į politinius lyderius bus nusitaikoma vis dažniau tapo vis aktualesnis. Į Reiganą buvo pasikėsinta 1981 metais, kuomet jis naudojo dar Niksonui priklausiusį „Lincoln Continental“. Įdomu tai, kad kulka iš pat pradžių pralėkė pro prezidentą, atsimušė į mašinos šarvus ir rikošetavusi pataikė Ronaldui.
Kalbant apie dabartinius laikus, prezidentiniai limuzinai keičiami dažniau, siekiant užtikrinti aukščiausią saugumo lygį. Šiandieniniai JAV prezidento ratai – „Cadillac One“ yra pagaminti ant sunkvežimio bazės, o kėbulo dizainas atkartoja standartinio sedano linijas. Išskirtinių technologijų čia taip pat netrūksta – deguonies aprūpinimas, galimybė apsisaugoti nuo cheminių ar raketinių atakų. Tačiau tokias pačias funkcijas turi ir kitų šalių lyderių limuzinai. Iš tiesų, pasaulyje yra tūkstančiai B7 saugumo lygį turinčių automobilių, kurie yra prieinami ir paprastam civiliui. „Cadillac One“ kaina taip pat nėra stulbinanti – ji siekia apie 800 tūkst. litų, o kaip tokiam automobiliui, tai yra tikrai nedaug.
2009 metais buvo išpūstas didžiulis burbulas, kuomet pasirodė naujasis JAV prezidento automobilis. Apie jo neįtikėtinas galimybes rašė apie tai nieko nesuprantantys žmonės. Iš tiesų, dabartinis limuzinas nėra niekuo kietesnis, nei kitų valstybių vadovų transporto priemonės. Galbūt vienintelis išskirtinumas yra tai, kad „Cadillac One“ yra vienetinis modelis, tačiau jo gebėjimas atlaikyti chemines atakas ar raketos smūgį nėra toks ypatingas, kaip skelbė žiniasklaida.
Kaip ir su papamobiliu, JAV prezidento automobilis daugelį metų nebuvo šarvuotas. Pirmasis Amerikos prezidentas, važinėjęsi su mašina, buvo Viljamas Makinlis, o pirmasis turėjęs savo nuosavą prezidentinį limuziną – Teodoras Ruzveltas. Tai buvo baltas „Stanley Steamer“, kuris buvo varomas garo varikliu. Būtent tokio tipo variklis varė prezidentinius automobilius iki 1939 metų, kuomet specialiai Franklinui Ruzveltui buvo pagamintas dvylikos cilindrų variklį turintis „Lincoln“ kabrioletas. Šis modelis turėjo keletą apsaugos sistemų, tačiau po atakos Pearl Harbore 1941 metais, buvo nuspręsta, kad jų nepakanka.
Iš esmės, po Pear Harboro bombardavimų, Slaptoji tarnyba pradėjo labiau kreipti dėmesį į galimus pasikėsinimus prieš prezidentą. Dėl to, reikėjo naujų, saugių ratų, o esant mažam pasirinkimui, teko rinktis 1928 metų „Cadillac 341A Town Sedan“. Įdomu tai, kad prieš tai šiuo automobiliu važinėjo garsusis gangsteris Alas Kaponė. Per keletą metų, „Kadis“ buvo paverstas į važiuojančią tvirtovę ir tarnyboje išliko iki 1948 metų.
Būtent po šio įvykio prasidėjo uždarų, šarvuotų JAV prezidento limuzinų era, kuri tesiasi iki šiol. Tačiau net Niksonas savo automobilyje turėjo stoglangį, pro kurį išlįsdavo pamojuoti minioms. Apsauga buvo stipriai sugriežtinta po pasikėsinimų nužudyti popiežių Joną Paulių II ir JAV prezidentą Ronaldą Reiganą. Nors nei vienas nei kitas įtakingas žmogus nebuvo pašautas automobilyje, tačiau faktas, kad į politinius lyderius bus nusitaikoma vis dažniau tapo vis aktualesnis. Į Reiganą buvo pasikėsinta 1981 metais, kuomet jis naudojo dar Niksonui priklausiusį „Lincoln Continental“. Įdomu tai, kad kulka iš pat pradžių pralėkė pro prezidentą, atsimušė į mašinos šarvus ir rikošetavusi pataikė Ronaldui.
Kalbant apie dabartinius laikus, prezidentiniai limuzinai keičiami dažniau, siekiant užtikrinti aukščiausią saugumo lygį. Šiandieniniai JAV prezidento ratai – „Cadillac One“ yra pagaminti ant sunkvežimio bazės, o kėbulo dizainas atkartoja standartinio sedano linijas. Išskirtinių technologijų čia taip pat netrūksta – deguonies aprūpinimas, galimybė apsisaugoti nuo cheminių ar raketinių atakų. Tačiau tokias pačias funkcijas turi ir kitų šalių lyderių limuzinai. Iš tiesų, pasaulyje yra tūkstančiai B7 saugumo lygį turinčių automobilių, kurie yra prieinami ir paprastam civiliui. „Cadillac One“ kaina taip pat nėra stulbinanti – ji siekia apie 800 tūkst. litų, o kaip tokiam automobiliui, tai yra tikrai nedaug.
