Trijų teisėjų kolegija konstatavo, kad jis buvo išteisintas pagrįstai.
Po Apeliacinio teismo verdikto nuosprendis įsiteisėjo iškart, jis dar gali būti skundžiamas Lietuvos Aukščiausiajam Teismui.
Tačiau Apeliacinis teismas nusprendė, kad per 16 tūkst. eurų, kurie buvo priteisti iš valstybės už advokato pagalbą, negali būti priteisti ir sumokėti Š. Narbutui. Apeliacinis teismas taip pat nesutiko sumokėti išteisintajam už advokato paslaugas apeliacinės instancijos teisme.
„Skundžiamas nuosprendis buvo pakeistas toje dalyje, kur teismas išsprendė proceso išlaidų klausimą“, – per posėdį sakė nutartį paskelbęs teisėjas Linas Šiukšta.
Pasak teisėjo, asmuo gali būti pripažintas kaltu, kai jo veikoje nustatomi visi – ir objektyvieji, ir subjektyvieji – nusikalstamos veikos sudėties požymiai.
„Skundžiamame nuosprendyje labai išsamiai ir pagrįstai išdėstyta, kad Š. Narbuto veikose nėra abiejų nusikalstamų veikų sudėčių požymių“, – teigė L. Šiukšta.
Apeliacinio teismo teisėjų kolegijos vertinimu, Š. Narbuto veiksmai iš esmės apėmė tik iniciatyvą, kad Nacionalinė visuomenės sveikatos priežiūros laboratorija įsigytų trūkstamų medicininių priemonių (COVID-19 testų), tarpininkavimą sudarant pirkimo-pardavimo sutartis – jokio tikslo apgaule pasipelnyti Š. Narbutas neturėjo.
Tačiau Apeliacinis teismas sutiko, kad prokuroro skunde nurodyti argumentai dėl netinkamai išspręsto proceso išlaidų išteisintajam atlyginimo yra pagrįsti.
„Š. Narbutas jokių išlaidų nepatyrė, kadangi už teisinę pagalbą buvo apmokėta iš kitų asmenų per lėšų pritraukimo platformą surinktomis lėšomis“, – paskelbė teismas.
Byloje nustatyta, kad Š. Narbutas per internetinio lėšų pritraukimo platformą surinko daugiau kaip 70 tūkst. eurų, kuriuos naudojo teisinės pagalbos išlaidoms padengti tiek aptariamoje byloje Lietuvos teismuose, tiek ir Europos Žmogaus Teisių Teisme nagrinėtoje byloje.
Pirmos instancijos teismas Š. Narbutą visiškai išteisino dėl piktnaudžiavimo ir sukčiavimo Lietuvai per pandemiją įsigyjant COVID-19 reagentus, tuo metu Generalinė prokuratūra laikėsi pozicijos, kad išteisinimas visiškai nepagrįstas, todėl pateikė apeliacinį skundą.
Prokuroras Apeliacinio teismo prašė žemesnės instancijos teismo nuosprendį panaikinti, Š. Narbutą pripažinti kaltu dėl dviejų nusikaltimų ir skirti jam 75 tūkst. eurų baudą bei priteisti per 300 tūkst. eurų Sveikatos apsaugos ministerijai (SAM).
Pagal pirmos instancijos teismo nuosprendį, SAM byloje pareikštas 300 tūkst. eurų civilinis ieškinys dėl turtinės žalos atlyginimo buvo paliktas nenagrinėtas.
Narbutas savo kaltę visą laiką neigė
Gegužę išteisinamąjį nuosprendį paskelbęs Vilniaus apygardos teismas pažymėjo, jog Š. Narbuto veikla ieškant trūkstamų medicinos priemonių tiekėjų, gilinantis į jų siūlomų priemonių parametrus, siūlant šiuos tiekėjus ir jų turimas medicinos priemones Lietuvos kompetentingoms institucijoms, taip pat tarpininkaujant tarp tiekėjų ir institucijų įsigijimo procese, bylai nekelia abejonių dėl tokios veiklos teisėtumo.
Teismas taip pat konstatavo, kad byloje neįrodyta, jog Š. Narbutas bylai aktualiu laikotarpiu buvo valstybės tarnautojui prilygintas asmuo, tai yra, buvo paskirtas Vyriausybės atstovu ar nešališku ekspertu.
Pasak Vilniaus apygardos teismo, byloje nėra duomenų, patvirtinančių kaltinime nurodytas aplinkybes, kad Š. Narbutas gavo Vyriausybės atstovų nurodymus dalyvauti derybose su Kinijos gamintojo „Sansure Biotech“ atstove Ispanijos įmone „PMS International“ dėl COVID-19 testų įsigijimo Lietuvos Vyriausybės vardu.
Apygardos teismas konstatavo, kad per derybas Š. Narbutas veikė kaip Ispanijos įmonės „PMS International“ atstovas pagal jų sudarytą komercinio atstovavimo sutartį. Joje Š. Narbutui buvo numatytas euro už vieną testą, parduotą Lietuvai, atlygis. Jį Ispanijos įmonė jau buvo įskaičiavusi į Lietuvai pasiūlytą kainą, jis buvo sumokėtas Š. Narbutui iš „PMS International“ priklausančių lėšų.
Be to, teismas nusprendė, kad byloje neįrodyta, jog be tarpininkavimo mokesčio COVID-19 testų kaina Lietuvai būtų buvusi mažesnė, Š. Narbutas įgijo „PMS International“ priklausančias lėšas, be ne Lietuvos biudžeto lėšas.
Š. Narbutas kaltintas, kad 2020 metų kovą–liepą gavo tuometinės sveikatos viceministrės Kristinos Garuolienės ir tuometinio premjero patarėjo Luko Savicko žodinį nurodymą derėtis dėl COVID-19 reagentų įsigijimo Vyriausybės vardu.
Susitarus dėl 17 eurų kainos už vieną testo vienetą, į šią sumą įskaičiuotas ir minėtas 1 euro už testą tarpininkavimo atlygis Š. Narbutui.
