„Kainų reguliavimas nėra išeitis ir dažnai sukuria problemą. Iš praeities žinome, kad tai gali sukurti deficitą, jei būtų sukurtos neprotingai žemos kainos, o tai bus dar blogesnė situacija vartotojams, nei per aukštos kainos“, - pirmadienį spaudos konferencijoje sakė Š.Keserauskas.
Tokią poziciją jis ketina išsakyti ir premjero Algirdo Butkevičiaus rengiamame pasitarime dėl maisto produktų kainų pokyčių parduotuvėse.
Anot Š.Keserausko, kainų reguliavimas laisvoje rinkoje yra išimtinis dalykas.
„Kainų reguliavimo reflektas visuomenėje vis dar yra, bet jis silpnės. Dar turime patirties gyventi ne rinkos ekonomikoje ir kai pradeda veikti rinka, vis dar instinktyviai galvojame, kaip sureguliuoti kainas“, - kalbėjo Konkurencijos tarybos pirmininkas. Pirmadienį pasitarime dėl maisto produktų kainų pokyčių parduotuvėse dalyvaus ūkio ministras Evaldas Gustas, Lietuvos prekybininkų asociacijos, Statistikos departamento, Konkurencijos tarybos vadovai.
Seimas kovą buvo priėmęs kainų reguliavimą įstatymo pataisas, pagal kurias pieno supirkėjai ir perdirbėjai privalėtų mokėti ne mažiau kaip 165 eurus (16,5 cento už litrą), o tarpininkai - ne mažiau kaip 130 eurų (13 centų) už toną bazinių rodiklių pieno. Vėliau pataisos buvo atšauktos.
Tuo metu Konkurencijos taryba pareiškė, kad sprendimas reguliuoti pieno supirkimo kainą prieštarauja Konstitucijoje įtvirtintiems konkurencijos principams, o jo įgyvendinimas galėtų padaryti žalos vartotojams, pieno gamintojams ir kitiems sektoriaus dalyviams.
