Nuo liepos 1-osios iki 2007-ųjų sausio pusmečiui pirmininkavimą Europos Sąjungai (ES) perima Suomija. Ji šiame poste pakeis pusę metų aktyviai pirmininkavusią Austriją, o vėliau estafetę perduos Vokietijai.
Suomija pirmininkavimą ES perima jau antrą kartą – pirmą kartą šias pareigas ji užėmė 1999 metais. Tad į Europos valdymą ateina ne naujokė, be to, gana santūri šalis. Lietuvos eilė pirmininkauti ES, kaip žinome, ateis 2013 metų antrąjį pusmetį.
Suomijos pirmininkavimo laikotarpis turėtų pasižymėti nuosaikia pozicija ir būti ramesnis, palyginti su Didžiosios Britanijos ir Austrijos pirmininkavimu. Suomija žada, kad priimant ES sprendimus sieks veiksmingumo, skaidrumo ir atskaitomybės. Pirmininkavimo programą Europos Parlamentui (EP) suomiai pristatys liepos 5 dieną Strasbūro sesijoje. Lietuvai palanku, kad suomiai yra Baltijos šalių kaimynai, neblogai žino mūsų energetikos ir kitas problemas, pažįsta rinką. Daug suomių įmonių čia dirba, o ir lietuviai dažnai darbuojasi Suomijoje.
Kokios pagrindinės Suomijos pirmininkavimo ES gairės?
Europos Konstitucijos ateitis
Suomija kadencijos laikotarpiu yra pasirengusi atkreipti dėmesį į Sutartį dėl Europos Konstitucijos. Jos nuomone, Sutarties dėl Konstitucijos ratifikavimo problemos neturėtų neigiamai paveikti ES veiklos ir plėtotės, kuri grindžiama dabartinėmis sutartimis.
Europos Vadovų Taryba apie Konstitucijos ateitį viršūnių susitikime diskutavo visai neseniai – birželio 15-16 dieną. Nemaža dalis valstybių, kurios šios sutarties neratifikavo, pageidavo aiškesnių Konstitucijos gairių. Vis dėlto taip ir liko neaišku, kokių veiksmų turėtų imtis Prancūzija ir Olandija, kurių referendumai Konstitucijai tarė „ne“, jei šio dokumento ratifikavimo procesas tęsis kitose ES narėse. Neatmetama galimybė, kad Prancūzijoje ir Olandijoje gali būti surengti pakartotiniai referendumai 2007 metais, kai pasikeis šių šalių vyriausybės.
Tad Suomijai tenka gana sunki užduotis nors šiek tiek praskleisti nežinomybės uždangą dėl svarbaus Europai dokumento ateities.
Tolesnė ES plėtra
Suomijos pirmininkavimo darbotvarkėje, be abejo, lieka ir tolesnės ES plėtros klausimai. Šį pusmetį bus vertinamos Europos Komisijos (EK) parengtos Rumunijos ir Bulgarijos pažangos ataskaitos. Pagal jas Suomija turės siūlyti EK arba atidėti šių valstybių priėmimą į ES dar vieniems metams, t.y. iki 2008 metų, motyvuojant, kad šalys nepadarė reikiamos pažangos, arba pasiūlyti priimti jas į ES būrį nuo 2007 metų sausio. Rumunija ir Bulgarija būtų pirmosios Balkanų šalys, tapusios ES narėmis ir padidintų ES valstybių skaičių iki 27. Šį pusmetį dėl narystės ES taip pat bus tęsiamos derybos su Kroatija ir Turkija.
Konkurencingumo skatinimas
Konkurencingumo skatinimas - vienas iš pagrindinių Suomijos pirmininkavimo prioritetų. Ji pasirengusi išskirtinį dėmesį skirti ES vidaus rinkos plėtrai, inovacijoms ir produktyvumui. Suomija pabrėžia, kad reikalaus geresnio ES direktyvų ir kitų teisės aktų įgyvendinimo valstybėse narėse, kad būtų greičiau šalinamos kliūtys konkurencijai ir kad vidaus rinka galėtų veikti sklandžiau. Suomijos įsitikinimu, sparčiai besiplečiančioje ES ypatingą svarbą turi šalių narių bendradarbiavimas.
Suomijos manymu, paslaugos yra kertinis vidaus rinkos akmuo, todėl ji sieks atverti rinką ES naujokių paslaugoms. Tą ji patvirtino ir konkrečiu pavyzdžiu.
EK yra pateikusi patobulintą Paslaugų direktyvos variantą. Rudenį Europos Parlamente bus pradėtas antrasis šios direktyvos skaitymas.
Pramonės, mokslinių tyrimų bei energetikos sektorius
Suomija žada, kad bus atsižvelgta į EK užsakymu atliktą ataskaitą „Novatoriškos Europos kūrimas“. Ją parengė Suomijos nepriklausoma mokslinių tyrimų ir technologijų plėtros bei inovacijų ekspertų grupė. Remiantis grupės ataskaita, bus formuojamos mokslinių tyrimų politikos gairės.
Energetika – vienas pačių svarbiausių klausimų ir didžiausių galvos skausmų visai ES, todėl Suomijai teks nemažas krūvis ir šioje srityje. EK kovą pristatė žaliąją knygą apie saugią, konkurencingą ir darnią energetikos politiką Europai. Diskusijos dėl to prasidėjo pirmininkaujant Austrijai, kai skubiai teko spręsti dujų tiekimo sutrikimus, ir bus tęsiamos toliau. EP Pramonės, mokslinių tyrimų ir energetikos komitete jau nuo liepos vidurio prasidės ES energetikos strategijos svarstymai.
Suomija pažymi, kad energetikos politikos klausimus ateinantį pusmetį stengsis spręsti plėtodama santykius su trečiosiomis šalimis. Suomija stengsis aktyviai dalyvauti ES ir Rusijos dialoge bei sieks, kad jis taptų atviresnis. Suomija taip pat skatins valstybes nares įgyvendinti jau dabar galiojančias direktyvas energetikos srityje.
Energijos efektyvumo strategiją EK planuoja pristatyti kaip tik Suomijos pirmininkavimo laikotarpiu. Šis klausimas ateityje bus perkeliamas ir į dialogą su trečiosiomis šalimis. Bus tęsiamos diskusijos bei svarstymai apie atsinaujinančią energiją. Suomijos nuomone, ES turėtų būti efektyviai diegiami alternatyvūs energijos šaltiniai, kurie ne tik padėtų spręsti apsirūpinimo energija problemas, bet sumažintų poveikį aplinkai ir klimato kaitai. Suomija remia ES narių aktyvumą vystant alternatyvių energijos šaltinių naudojimą, dalyvavimą ES projektuose. Ji taip pat akcentuoja mokslinių tyrimų svarbą alternatyviai energetikai ir pabrėžia, kad ES turi būti atlikta išsami naujų potencialių energetikos išteklių galimybių studija.
Šarūnas Birutis yra Europos Parlamento Liberalų ir demokratų frakcijos už Europą narys.
„Omni.lt“ redakcija publikuoja visus Lietuvos politikų pateiktus straipsnius, jų netrumpindama ir neredaguodama. Už straipsnyje išdėstytas mintis atsako politikas.
