Sumaištis ir panika dėl galimų speigų atbaidė dalį lankytojų ir vadeliotojų iš praėjusį savaitgalį prabėgusių tradicinių Sartų lenktynių.
„Šiemet su biudžetu buvo sudėtinga – balansavome ant ribos tarp minuso ir nulio“, – sakė šventę organizavusios įmonės „Promo event“ vadovas Darius Jonušis. Renginio apyvartą ir galimą nuostolį organizatoriai ketina apskaičiuoti šią savaitę.
Pagrindiniai renginio, kurio prizinis fondas šiemet sudarė 57 tūkst. litų, pajamų šaltiniai yra rėmėjai, reklamos davėjai, dalis dar gaunama iš prekybininkų.
Nesutarė patys dalyviai
Anot organizatoriaus, šventė priviliojo 15 tūkst. lankytojų, bet jų esą galėjo būti ir daugiau. „Jeigu žmogus nežiūrėtų, kas vyksta už lango, o klausytų tik žinių, tuomet padarytų išvadą, kad jau atėjo pasaulio pabaiga, kad jau viskas – planeta tuoj išmirs ir taip suksis beviltiškai erdvėje be jokių gyvybės ženklų. Oras buvo gražus, bet šventei buvo pakenkta“, – kalbėjo D. Jonušis.
Nepalankios prognozės atbaidė ne tik dalį smalsuolių, bet ir būrį pačių dalyvių. Praėjusią savaitę Lietuvos žirgininkai net suskilo į dvi stovyklas – viena pusė reikalavo lenktynes atidėti. „Taip pat neatvažiavo keli užsieniečiai, nežinoję ką daryti. Nusigando, nes buvo prognozuojamas 27 laipsnių speigas ir 8 m/s vėjas“, – pasakojo Lietuvos ristūnų sporto asociacijos prezidentas Arūnas Degutis.
Jis pripažino, kad kai kurie žirgų savininkai piktinosi, kad asociacija nesugebėjo išsireikalauti savaitei atidėti šventės. „Savininkai patys jautriai žiūri į žirgų sveikatą, nes jiems tai ne vienintelės ir ne paskutinės varžybos. Iš pradžių jie bruzdėjo, bet jau penktadienio vakarą daugumą mūsiškių vis tik nutarė dalyvauti“, – sakė A. Degutis.
Pasak D. Jonušio, dar penktadienį organizatoriai sulaukė galybės skambučių su klausimu, ar šeštadienio lenktynės vis dėlto vyks.
Lenktyniauti galima, jodinėti – ne?
Po lenktynių interneto socialiniuose tinkluose ir tinklaraščiuose pasklido spaudos žurnalistų darytos fotografijos, kuriose matyti žirgai nuo metalinių žąslų sukruvintais snukiais – tai daugeliui tapo įrodymu, kad organizatoriai neatsižvelgė į oro sąlygas ir su gyvūnais pasielgė žvėriškai. Šeštadienio rytą ties Sartais iš tiesų spaudė apie 30 laipsnių šalčio – tai veterinarų reikalavimus viršijanti riba žirgų saugumui užtikrinti.
Vis tik kaltinimus kankinus gyvūnus atmetė didįjį žiemos prizą su žirgu Sakalu iškovojęs žirgyno savininkas Stanislovas Kėrys iš Varėnos rajono. „Žirgas, kuris elgiasi aršiau ir būna nervingas, ne nuo žaboklių susižeidžia, jis įsikanda į lūpą ir liežuvį. Tuomet kraujas susimaišo su seilėmis. Tai mat stebuklas! Mano žirgas ir per treniruotes įsikanda, kai karščiuojasi, na ir ką? Juk žmogus, įsidrėskęs į pirštą, nemiršta“, – teisinosi jis.
Net jeigu gyvūnai nebuvo kankinami, ar vis dėlto finansiškai apsimoka išbandyti jų galimybių ribas ekstremaliomis sąlygomis?
Antai S. Kėrys iš Sartų išsivežė Žemės ūkio ministerijos įsteigtą 12 tūkst. litų prizą. Išlaikyti vieną žirgą, paties varėniškio skaičiavimu, atsieina apie 1 tūkst. litų per mėnesį.
S. Kėrys tikino, kad savo žirgo neleistų į lenktynes, jeigu snigtų ir būtų drėgna arba jeigu paspaudus šalčiui dar pūstų ir vėjas. „O dabar nieko neatsitiko, nes ir negalėjo atsitikti – oras buvo puikus ir sausas“, – aiškino sportininkas.
Jis taip pat pasiekė naują Sartų trasos rekordą, o rekordai, anot žirgininko, blogomis oro sąlygomis nepasiekiami.
Praėjusį šeštadienį Sartų ežero apylinkėse per pačias lenktynes temperatūra sudarė 14–17 laipsnių šalčio. „Kritinė ir žirgams pavojinga riba veterinarų buvo labai aiškiai nubrėžta – tai yra 25 laipsniai žemiau nulio“, – priminė D. Jonušis.
Tuo metu praėjusį savaitgalį 360 veislinių žirgų auginančio Vilniaus žirgyno tinklalapyje buvo paskelbtas pranešimas, jog vasario 4–5 jodinėjimai atšaukiami būtent dėl šalčių. „Ne, čia dėl darbuotojų, nes daug kas serga. Sąsajų su lenktynėmis neieškokit“, – patikino žirgyno vadovas Aleksandras Muzikevičius.
Marijus Širvinskas
