Sarmatija – žemė prie Sarmatų jūros, ją dabar vadiname Baltija.
Įtikėjau, jog mano šaknys būtent ten, vos perskaitęs žodžio sarmata reikšmę lietuvių kalbos žodyne.
1. Nemalonus jausmas, padarius smerkiamą veiksmą, negerai pasielgus, pasakius; gėda.
2. Lyties organai.
Sarmatiją reikėjo sugėdinti, sarmata vadinti viską, kas nors kiek primena senąją sarmatų pasaulėžiūrą.Taip sarmata virto gėda.
Mano hipotezė: sarmata – ne tik vietovardis (žemvardis), bet ir tos žemės gyventojų dorovės priesakų sistema – kaip dekalogas.
Įsivaizduokime tokią žodžio dekalogas vartojimo inversiją, kada žodžio reikšmė virsta priešinga:
Nepažeisk dekalogo! – Kur tavo dekalogas!? – Kaip tau ne dekalogas šitaip keiktis!!! – U-u-u... koks dekalogas! – Na ir dekalogas gavosi... – Įsilipau kaip į dekalogą...
Žodžio dekalogas, įvardijančio dorovės priesakų sistemą, reikšmė siaurėja iki nuorodos į blogus, gėdingus dalykus.
Inversijos pavyzdžiai: žodžio uroda reikšmė lenkų ir rusų kalbose (grožis ir bjaurastis); rusiškas blago (gėris) ir lietuviškas blogis.
Galima ir tyčinė inversija. Juk tie, kam Šv. Brunonas praskynė kelią, senuosius dievus pavertė kipšais. Vėlinas virto velniu. Lietuviai katalikai bijo velnių, bet pagarbiai švenčia Vėlines.
Vilniaus universiteto teatro salė, kurioje vyks seminaras, įpareigoja. Ar man ne sarmata? Juk kryptis labai „gėdinga“ – mūsų praeities beieškant...
Kaip aš tą Gedgaudo "gėdą" paskui nusiplausiu?
Kažkada ironiškai rašiau apie „žemaičių sąmokslą“. Ir štai sulaukiau pelnyto atpildo – moderuosiu pokalbį apie to sąmokslo gijas, besidriekiančias į Sarmatiją.
Paskutiniai sarmatai – tai getai, kuriuos Vytautas Didysis, tas triskart Molotovas & Ribbentropas, pervadino žemaičiais, kad galutinai ištrintų Sarmatijos atmintį.
Jau parašiau kalbelės, kurią pasakysiu prieš seminarą, juodraštį.
Kalbelė
I
Antoine‘as de Saint-Exupery savo „Mažajame prince“ rašo, kad asteroidą, kuriame gyveno princas, atrado turkų astronomas. Pranešimą apie savo atradimą jis pirmąkart perskaitė, apsirengę turkiškais drabužiais, todėl juo niekas nepatikėjo. Po kelių metų jis kalbėjo apsivilkęs europietiškais drabužiais, ir jo atradimas buvo pripažintas. Kokios aprangos reikia šiais laikais, kad būtumei išgirstas?
II
Žingeidūs žinduoliai semiasi žinių iš „Discovery“ kanalo. Šis šaltinis kartą pateikė siužetą apie žmones su persodintais organais. Vienas ganėtinai siauro akiračio pacientas staiga ėmė domėtis simfonine muzika. Paaiškėjo, kad jam persodinta muzikanto širdis. Kita ponia įjunko į alų, pamėgo motociklus. Ją veikė persodinta baikerio širdis.
Žmogus užsimezga iš kiaušaląstės ir spermatozoido. Tai ląstelės, kuriose yra ne vien genetinė informacija, bet ir dar „kažkas“ – kaip tuose persodintuose organuose. Mumyse glūdi ir mus veikia protėvių patirtis, užkoduota ne tiktai chromosomose. Gal „žemė ir kraujas“ nėra svaičiojimai?
Vaizdo įrašai su Aivaro Lileikos pasisakymais:
Plius:
„Sarmata“, kad Lietuva nesivadina Sarmatija
***
