„Jeigu inkstai, pagrindinis organas, kuris šalina rūgščių perteklių, nebesugeba jų pašalinti, tuomet rūgštinės atliekos lieka kraujyje. Susidarius lėtinei acidozei – organizmo skysčių rūgštingumo padidėjimui, šį perteklių organizmas paverčia kietomis sankaupomis.
Sukietėjusios rūgštinės atliekos gali pradėti kauptis įvairiuose audiniuose, o dažniausiai – riebaliniame audinyje, todėl žmonėms tampa sunku kovoti su viršsvoriu. Mityba, kurioje gausu cukraus, miltinių patiekalų, mėsos ar pieno produktų lemia padidėjusį organizmo rūgštingumą.
Be to, nereikėtų pamiršti, kad netgi pernelyg intensyvus sportas, griežtos dietos, stresas, ypač adrenalinas, išeikvoja organizmui reikalingus makromineralus, kurių sumažėjimas ir lemia padidėjusį organizmo rūgštingumą. Viso to išvengti gali padėti subalansuota mityba bei streso mažinimo technikos“, – teigia mitybos specialistė Deimantė Rapalytė.
Kartais atsiduriama net reanimacijoje
Dietologė Barbora Jarašūnė aiškina, jog normaliomis sąlygomis žmogaus organizmas geba palaikyti stabilų rūgščių ir šarmų balansą. Taip pat kraujo ir kitų organizmo terpių rūgštingumas svyruoja griežtose ribose, pavyzdžiui, kraujo 7,35-7,45, o skrandžio sulčių 1,5-3,5. Šį balansą palaiko tam tikri cheminiai kraujo ir ląstelių junginiai, inkstai bei plaučiai.
„Per didelis organizmo rūgštingumas, kuomet kraujo pH tampa mažiau nei 7,35, yra vadinamas acidoze ir ši gali būti dviejų rūšių: kvėpuojamoji arba metabolinė. Kvėpuojamoji acidozė išsivysto, kai dėl sutrikusios plaučių veiklos organizme kaupiasi nepašalintas anglies dvideginis. Metabolinė acidozė (kai kraujo pH>7,45) atsiranda tuomet, kai kraujyje kaupiasi rūgštinančios medžiagos arba išnaudojami šarminantys rezervai: esant stipriam viduriavimui, inkstų veiklos sutrikimui, nekontroliuojamam cukriniam diabetui, badaujant, apsinuodijus tam tikromis cheminėmis medžiagomis ir kitomis aplinkybėmis.
Kalbant paprastai, jeigu acidozėje esantis žmogus yra sąmoningas, jis jaučiasi mažų mažiausiai labai sergantis. Dažniausiai tokie žmonės gydomi ligoninėse, o neretai prireikia ir reanimacijos skyriaus. Noriu atkreipti dėmesį, jog šie organizmo pakitimai yra tam tikrų ligų ar būklių išraiška, o ne pirminis sutrikimų šaltinis“, – perspėja B. Jarašūnė.
Pasak dietologės, maistu ir gėrimais kraujo, skrandžio ar žarnyno sulčių parūgštinti arba pašarminti neįmanoma. Vienintelė išimtis – šlapimas, jo pH gali kisti priklausomai nuo suvalgyto maisto.
„Šarminančios dietos šalininkai teigia, jog per šlapimo šarminimą ar rūgštinimą galima reguliuoti organizmo pH ir svarbius gyvybinius procesus. Šarminantiems maisto produktams jie priskiria beveik visus vaisius ir daržoves, o rūgštinančiais laiko mėsą, žuvį, pieno produktus, kiaušinius, tam tikrus grūdus, riešutus ir sėklas.
Teigiama, jog šarminantis maistas gali padėti sumažinti kūno masę, išvengti širdies ligų, osteoporozės, vėžio ar sulėtinti senėjimo procesus. Ši dieta dažnai rekomenduojama alternatyviosios medicinos propaguotojų, tačiau įrodymų dėl jos veiksmingumo minėtiems teiginiams šiai dienai trūksta“, – sako pašnekovė.
Taip pat specialistė priduria, jog skatinimas vartoti daugiau daržovių ir vaisių visuomet yra puiki iniciatyva, tačiau išbraukus iš raciono kitas svarbias maisto produktų grupes, kaip grūdines kultūras, pieno produktus, gyvūninės kilmės baltymus, rizikuojama, kad organizmas negaus visų reikiamų maistinių medžiagų.
Priešinga nuomonė – vaisiai ir daržovės gali padėti
Vis dėlto, mitybos specialistė Deimantė Rapalytė tvirtina, jog norint organizme sureguliuoti rūgščių ir šarmų pusiausvyrą, reikėtų į savo mitybą įtraukti kuo daugiau daržovių, jūrų dumblių, vaisių, ypač citrusinių, taip pat riešutų bei sėklų, tinkamiausia – daigintų. Tinka ir kai kurios kruopos, pavyzdžiui, burnočiai ar soros.
„Taip pat galima vartoti ir organizmą šarminančių mineralų kompleksą. Kaip ir minėjau, organizmą šarmina ir streso mažinimo technikos, tokios kaip meditacija ar gilus kvėpavimas. Kalbant apie organizmo valymą, tai gali padėti tik tuomet, kai jį atlieka patyręs specialistas, o savarankiškai to nerekomenduočiau, kadangi eksperimentuojant su savo sveikata gali laukti dar blogesnės pasekmės.
Norint organizme atstatyti šarminę terpę, naudingi ir žalieji kokteiliai, kurių pagrindinės sudedamosios dalys turėtų būti žalios lapinės daržovės bei citrusiniai vaisiai. Be to, žalieji kokteiliai yra puikus būdas įtraukti didesnį kiekį daržovių į savo mitybą be didelių pastangų. Ne paslaptis, jog daugeliui žmonių yra sunku suvalgyti 5-8 porcijas daržovių per dieną, todėl kokteilis itin patogus ir lengvas būdas tai įgyvendinti“, – patarimais dalina D. Rapalytė.
Rekomenduojamas žaliojo kokteilio receptas: 1 žalios spalvos obuolys, 1 saliero stiebas, ¼ citrinos, sauja špinatų, šakelė petražolių ir stiklinė vandens.
Skanaus!
