Seimo Biudžeto ir finansų komitete antradienį V. Šapoka sakė, kad „koronaviruso“ obligacijų išleidimo galimybė aptarta praėjusią savaitę vykusioje euro grupės video konferencijoje, tačiau didesnio palaikymo nesulaukė.
„Net už ekonomiką atsakingas eurokomisaras pabrėžė, kad šitas kelias neperspektyvus ir niekada dėl tų obligacijų nebus sutarta dėl labai paprastos priežasties – tokiu atveju (...) bendrai pasiskolinus būtų ta skola paskirstyta šalims. Ką tai reikštų Lietuvai – mūsų skola išaugtų, tačiau lėšos nukeliautų toms šalims, kurios šiuo metu turi dideles skolas“, – tvirtino V. Šapoka.
Jis pabrėžė, kad tokiam siūlymui kategoriškai nepritaria tiek Vokietija, tiek kai kuriuos kitos euro zonos šalys.
„Mes laikomės pozicijos, kad pirmiausiai reikia įjungti tuos mechanizmus, dėl kurių abejonių nėra ir įvarius egzotiškus variantus svarstyti vėlesniame etape, jei to prireiktų“, – tvirtino ministras.
Bendro skolinimosi euro zonoje idėją palankiai vertina prezidentas Gitanas Nausėda, anot kurio, tai didintų finansų integraciją euro zonoje, taip pat padidintų galimybes daugiau skolintis ir atitinkamai finansuoti būtinas programas šalies viduje.
Prancūzija, Ispanija ir Italija seniai ragina leisti bendras euroobligacijas, kurios iš esmės yra bendras 19 euro zonos narių skolinimasis. Tačiau šiaurinės šalys, pirmiausia Vokietija ir Nyderlandai, neskuba ir mano, kad kol kas pakanka didžiulio skatinimo paketo, apie kurį paskelbė Europos Centrinis Bankas (ECB), ir nacionalinių išlaidų.
