Sakoma, kad laikas gydo žaizdas. Tai patvirtina ir naujausi Kalifornijos universiteto Berklyje tyrimai. Tyrėjai ištyrė, kad sapnavimo fazės metu, dar vadinamu REM miegu, žmogaus streso pojūtis išsijungia, o smegenys apdirba patirtus emocinius išgyvenimus bei prislopina skaudžius, nemalonius prisiminimus. Būtent dėl to žmonės, kurie išgyvena po-trauminį stresą turi sunkumų atsigaunant nuo skaudžių prisiminimų ir yra kankinami košmarų.
Berklio universiteto profesorius Matthew Walkeris teigia, kad sapnavimo fazė, dėl savo neurocheminės sudėties, nakties miego metu suteikia žmogaus smegenims raminančiąją terapiją, kuri prislopina, per tam tikrą laikotarpį, susikaupusias emocijas. Tačiau žmonėms kenčiantiems nuo po-trauminio streso ši terapija gali būti neveiksminga. Priešingai, jeigu žmogus yra paveiktas labai stiprių išgyvenimų, sapnavimo fazėje jo išgyvenimai gali pasikartoti, kadangi smegenys nesugeba pilnai „atsikratyti“ šių išgyvenimų.
Dažniausiai sveiko žmogaus REM miegas sudaro apie 20 proc. viso miego. Paskutiniai smegenų tyrimai rodo, kad žmonės kenčiantys nuo įvairių nuotaikos sutrikimų ir depresijos patiria miego sutrikimus. Paradoksas yra tame, kad žmonės praleidžia trečdalį savo gyvenimo miegodami, tačiau nėra prieita prie konsensuso kaip ištiktųjų veikia miegas.
Po ilgų tyrimų mokslininkai sugebėjo susieti REM sapnavimo būseną su žmogaus atmintimi, nuotaikos kaitomis bei mokymosi sugebėjimais. Prie šių išvadų buvo prieita kai buvo atliktas bandymas su žmonėmis. Bandymui buvo atrinkti 35 sveiki žmonės, jie buvo suskirstyti į dvi grupes, kurioms du kartus dienoje kas 12 valandų buvo rodoma 150 emocinių vaizdų. Tuo tarpu specialus skaitytuvas sekė žmonių smegenų veiklos pakitimus.
Viena grupė stebėjo vaizdus, be miego pertraukėlės, ryte ir vakare, tuo tarpu kita grupė tuos pačius vaizdus stebėjo su nakties miego pertraukomis. Rezultatai parodė, kad žmonių grupė, kuri ilsėjosi prieš žiūrint paveikslėlius reagavo į vaizdus daug ramiau negu tie, kurie nesiilsėjo.
