Vis garsiau ir plačiau visuomenėje kalbama apie katalikų kunigų celibatą, kuris viešojoje erdvėje siejamas su pedofilijos protrūkiais. Apie tai, jog kai kurios šios religijos dogmos tampa nepriimtinos net katalikiškos Lietuvos gyventojams, rodo ir įvairūs sociologiniai tyrimai, gyventojų apklausos.
Neseniai šalyje buvo atlikta gyventojų apklausa, po kurios paaiškėjo, jog net du trečdaliai lietuvių norėtų, kad iš sakyklų jiems pamokslus sakytų vedę katalikų kunigai, rašo „Vakarų ekspresas“.
Kalbos, jog celibatas bei katalikų bažnyčios požiūris į tam tikrus reiškinius visuomenėje smarkiai atsilieka nuo moralinių vertybių, netyla visame pasaulyje, tačiau į kampą spiriamas Vatikanas neketina joms pasiduoti.
„Savanoriškas tyrumas yra Dievo dovana, kurios neturėtų būti atsisakyta dėl „praeinančių kultūrinių madų“, - tokį atsakymą tikintieji ne taip seniai išgirdo iš popiežiaus Benedikto XVI lūpų.
Sieja su pedofilija
Šeimas galintys kurti protestantų bažnyčios dvasininkai bei teologai celibato laikymąsi bei jo aukštinimą vadina Vatikano politikos nuostata.
Anot protestantų dvasininkų, celibatas esą būtų pateisinamas tik tuomet, jei jo iš tiesų būtų laikomasi. Vieša paslaptis, jog dauguma katalikų kunigų priversti gyventi dvigubą gyvenimą. Vieną - maldos namuose, kitą - po tarnystės. Pastarasis dvasininkų gyvenimas niekuo nesiskiria nuo visų pasauliečių. Namuose jų laukia mylimos moterys ir vaikai, nuo pat mažens mokomi slėpti, kas jų tėtis.
Yra ir dar viena, kur kas tamsesnė, celibato pusė. Katalikų bažnyčią persekiojantys pedofilijos skandalai taip pat siejami su šia dogma.
Dienraščio kalbinti teologai ir protestantiškos bažnyčios atstovai įsitikinę, kad celibato esmė anaiptol ne savanoriškas tyrumas, bet bažnytinio turto apsauga.
Anot jų, santuoka tarnystei ne trukdo, bet atvirkščiai - padeda, nes vaikus auginantis ir santuokos įžadus davęs dvasininkas patiria gyvenimo pilnatvę ir gali labiau suprasti savo parapijiečius.
„Galimybė tuoktis dvasininkus praturtina ir priartina prie realaus gyvenimo. Celibato dogma, atsiradusi ankstyvaisiais viduramžiais, turėjo pragmatišką kilmę - kaupti bažnyčios turtus bažnyčios rankose“, - kalbėjo Klaipėdos universiteto (KU) Teologijos katedros vedėjas docentas Arūnas Baublys.
Už tarnystę gauna atlyginimus
Pasak docento, šeimos, meilės poreikis yra labai žmogiškas ir būdingas kiekvienam. Kunigai, anot jo, - ne išimtis.
„Protestantiškame pasaulyje kunigai gali pasirinkti, kurti šeimą ar ne, tačiau santuoka nėra būtina sąlyga norint tapti dvasininku. Prieš keliolika metų plačiai nuskambėjo atvejis, kai Čekijoje katalikų kunigai ir vyskupai, sovietmečiu buvę pogrindyje, vedė ir turėjo šeimas. Pasikeitus politinei situacijai, jie ėmė „nebetikti“ bažnyčiai.
Celibatas - Romos katalikų bažnyčios, jų hierarchų politikos reikalas“, - svarstė A. Baublys.
Vargu ar katalikų bažnyčia ateityje atsisakys celibato. Jei taip atsitiktų, neišvengiamai tektų atsisveikinti ir su kitomis dogmomis.
Tuo metu protestantai, leidžiantys savo dvasininkams pasirinkti, kurti šeimą ar ne, bažnyčios turto klausimą išsprendė kitaip. Jie iš bažnyčios gauna oficialius atlyginimus, kaip ir visi dirbantieji. Vienur jie yra valstybės tarnautojai, kitur - bažnyčios darbuotojai.
„Protestantų religijos dvasininkai gauna vadinamuosius „sodrinius“ atlyginimus, moka mokesčius valstybei, gali imti paskolas, pirkti būstą. Tiesa, Lietuvoje šių dvasininkų atlyginimai ne visuomet leidžia gyventi be rūpesčių.
Sovietmečiu bažnyčių turtas buvo nusavintas, išdalintas, išgrobstytas, protestantų maldos namai ne tokie ir turtingi. Dėl to kunigai, į šį darbą atėję iš pašaukimo, susiranda ir pasaulietiškus darbus. Pavyzdžiui, dėsto teologiją universitetuose“, - pasakojo KU Teologijos katedros vadovas A. Baublys.
Tyrų dvasininkų - mažuma?
Klaipėdos evangelikų liuteronų kunigas Reinholdas Moras yra vedęs ir turi vaikų. Tarnystė Dievui ir žmonėms gali būti suderinta su laimingo vyro ir tėvo statusu, - mano kunigas.
„Manau, jog reikia leisti dvasininkui apsispręsti, kaip gyventi. Pas mus suvaržymų dėl santuokos nėra, tai ir galvos sau šiuo klausimu nekvaršiname“, - šypsojosi pokalbininkas.
Kunigų, kurie iš tiesų laikosi celibato, - mažuma, mano jis. Kiti parapijose turi „šeimininkes“, kitaip tariant, - neoficialias žmonas. Jų vaikai, R. Moro teigimu, gyvena kituose miestuose.
„Yra tokių kunigų, kurie, negražu taip sakyti, net keičia moteris. O kiek iš jų - netradicinės seksualinės orientacijos! Sakau tai, nes žinau. Jonas Paulius yra sakęs, kad geriau būti nevedusiam, bet geriau vesti nei degti. Mes gerai žinome, jog ankstyvojoje bažnyčioje vyskupai ir kunigai buvo vedę. Tik vėliau vienas popiežius sugalvojo įvesti kitokią tvarką“, - istoriją priminė R. Moras.
Parašė skandalingą romaną
Kaunietis rašytojas Saulius Rimkus neseniai internete paskelbė šokiruojantį romaną apie katalikų kunigo gyvenimą „Gomora.lt“.
Romanas parašytas dienoraščio forma. Pagrindinis herojus - katalikų kunigas, metus laiko rašantis savo dienoraštį ir dėl šios religijos dogmų gyvenantis dvilypį gyvenimą.
„Vatikanui paranku turėti nuosavus „pėstininkus“, kuriuos gali stumdyti šachmatų lentoje kaip tinkamas, aukštinti ir žeminti pareigose, kilnoti iš vienos vietos į kitą.
Laikydamiesi celibato šie žmonės neturi nieko kito, išskyrus besąlyginę priklausomybę luomui, tad pakankamai lengva juos valdyti, manipuliuoti jais ar net įbauginti. Esant tokiai situacijai, kunigai negali jaustis saugūs.
Neabejotinai viena didžiausių bažnyčios problemų tiek Lietuvoje, tiek ir visame pasaulyje - vertikalus patriarchalinio valdymo modelis, griežta paklusnumo struktūra. Didelė vienišų vyrų grupė gali egzistuoti tik kaip armija arba kalėjimas. Nežinau kitų tokių pavyzdžių, kur vyrai visą laiką galėtų apsieiti be moterų. Nebent norima, kad į kunigus eitų tie, kuriems moterys apskritai nerūpi“, - požiūrį į šią religiją dėsto S. Rimkus.
Jo žodžiais, vienetai kunigų pasitraukia iš šios padėties savanoriškai, dalis apleidžia dvasininko pareigas po itin plačiai nuskambėjusių skandalų, nesėkmių, bet dauguma gyvena dvigubą gyvenimą toliau. Kol bendruomenė ar patys dvasininkai nepareikalaus permainų iš Vatikano, visa tai tęsis iki begalybės, - įsitikinęs rašytojas.
Nori permainų
Viešosios nuomonės ir rinkos tyrimų bendrovė „Spinter tyrimai“ šių metų balandžio 22- 29 dienomis atliko viešosios nuomonės apklausą.
69 proc. apklaustų lietuvių nusivylę šiandieninės Bažnyčios hierarchų požiūriu į kontracepciją, skyrybas, antrą santuoką bei kunigų celibatą ir tik 20 proc. palaiko išpažįstamų vertybių nuoseklumą ir mano, kad tai Bažnyčios mokymo stiprybė.
Jaunesnio ir vidutinio amžiaus žmonės, gaunantys didesnes pajamas, taip pat didmiesčių gyventojai dažniau pasisako už tai, kad Bažnyčia revizuotų savo požiūrį, labiau jį pritaikytų gyvenimo realijoms. Tuo tarpu moterys bei vyresnio amžiaus respondentai dažniau linkę manyti, kad vertybių nuoseklumas ir yra Bažnyčios mokymo stiprybė.
47 proc. respondentų norėtų, kad Bažnyčia pakeistų požiūrį į skyrybas bei antrą santuoką, iš kurių nei viena, nei kita šiuo metu nepripažįstama, 44 proc. tikėtųsi šiuolaikiškesnio požiūrio į gimstamumo valdymą kontracepcijos pagalba.
Iš tų, kurie mano, kad Bažnyčiai keistis būtina, net 72 proc. nurodė celibato panaikinimą.
Tu metu popiežius Benediktas XVI ne kartą atmetė galimybę pakeisti šią tradiciją, susiformavusią XII šimtmetyje.
„Mūsų dienomis vyrai ir moterys tenori, kad iki galo liktume kunigais - ir niekuo daugiau“, - taip jis teigė šiemet Vatikane vykusioje konferencijoje.
Šventojo Tėvo komentarai nuskambėjo tuo metu, kai keli vokiškai kalbančių šalių katalikų hierarchai užsiminė, jog yra ryšys tarp seksualinio vaikų išnaudojimo ir kunigų skaistybės įžadų, taip pat paragino Bažnyčią atviriau diskutuoti apie celibatą ir kunigų seksualumą.
Reinholdas MORAS, Klaipėdos evangelikų liuteronų kunigas
Kunigų, kurie iš tiesų laikosi celibato, - mažuma. Manau, jog reikia leisti dvasininkui apsispręsti, kaip gyventi. Pas mus suvaržymų dėl santuokos nėra, tai ir galvos sau šiuo klausimu nekvaršiname.
