JAV išeivijos federacijos "Santara-Šviesa" pensininkai siekia užčiaupti žinomus Lietuvos politikos apžvalgininkus, kurie neteisingai kalba apie laisvę, ir siūlo įvesti jiems cenzūrą, rašo "Lietuvos žinios".
Lietuvos žiniasklaida, atrodė, jau niekuo nebegali nustebinti. Tačiau praėjusį šeštadienį didžiausiame krašto dienraštyje išspausdintas Zenono V.Rekašiaus užsakomasis straipsnis "Apie laisvę meluoti ir apgaudinėti" tiesiog pribloškė. Šis "Santaros-Šviesos" pensininkas, buvęs su Liūtu Mockūnu mėnraščio "Akiračiai" redaktorius, išeivijos žiniasklaidoje visuomet išsiskirdavo agresyviu, buldogišku stiliumi, nepagarba kitaip manantiesiems.
Bet dabar jis pranoko ir save. Jau straipsnio pavadinimu žinomą politikos apžvalgininką, taip pat "Lietuvos žinių" autorių Virgį Valentinavičių Z.V.Rekašius išvadino melagiu ir apgaviku. Mat neseniai Alantoje vykusiame "Santaros-Šviesos" suvažiavime (dabar "Santaros-Šviesos" suvažiavimai iš Amerikos perkelti į Lietuvą, kaip ir mėnraštis "Akiračiai", redaktorius Virgis Savukynas) V.Valentinavičius, žadėjęs kalbėti "apie laisvę ir jos problematiką", "pasinaudojo proga pasityčioti iš dviejų jam nepatinkančių politikų: premjero Gedimino Kirkilo ir prezidento Valdo Adamkaus". Tokie provokatoriai savo kalbų tekstus rengėjams turėtų iš anksto pateikti raštu.
Anot Z.V.Rekašiaus, toks pat apgavikas esąs ir generolas Jonas Kronkaitis, per Vasario 16-osios minėjimą Čikagoje papylęs "nemažai partinės demagogijos" (J.Kronkaitis niekada nepriklausė jokiai partijai - aut.). Tokiu pat stiliumi Z.V.Rekašius anksčiau "Akiračiuose" buvo užsipuolęs ir "Lietuvos žinias".
"Lietuvos žinios" nesirengė polemizuoti su grafomanu, išėjusiu į pensiją. Tačiau pastaruoju metu Lietuvos žiniasklaidoje pasirodė ir kitų "Santaros-Šviesos" pensininkų publikacijų, kur kas subtilesnio negu etikečių klijuotojo Z.V.Rekašiaus stiliaus, bet ne mažiau nuodingo turinio. Išdrįsusįjį pakritikuoti V.Adamkų "Bernardinuose" užsipuolė "santarietis" rašytojas K.Almenas. Šiandien spausdiname kito "Santaros-Šviesos" pensininko, prezidento V.Adamkaus buvusio pirmos kadencijos patarėjo Juliaus Šmulkščio laišką "Lietuvos žinioms", kuriame dienraštis ir jo autoriai kaltinami prorusiška pozicija.
Kas buvo Lietuvos okupacijos laikais JAV išeivijos "Santara-Šviesa", jos leidiniai "Metmenys", "Akiračiai" ir jų autoriai? Pateikiame archyvinį dokumentą, verstą iš rusų kalbos, be jokių interpretacijų ir, anot daktaro J.Šmulkščio, "platesnių konspiracijų".
"Santara-Šviesa" ir kiti Slaptai
"Ideologiniame puolime prieš Tarybų sąjungą JAV nemažą vaidmenį teikia taip vadinamam "pabaltijiečių klausimui". Lietuvos TSR KGB turimų duomenų analizė rodo, kad priešas imdamasis ardomosios veiklos prieš TSRS ypatingą dėmesį skiria ideologinėms diversijoms, nukreiptoms prieš Tarybų Lietuvos gyventojus.
Daugumos imperialistinių valstybių valdantieji sluoksniai, visų pirma JAV, o taip pat Vatikano, palaiko emigrantų klerikalinių ir nacionalistinių organizacijų - Pasaulio lietuvių bendruomenės (PLB), Vyriausiojo lietuvos išlaisvinimo komiteto (VLIK), Amerikos lietuvių tarybos (ALT), "Kunigų-lietuvių susivienijimo JAV" ir kt.- vadeivų antitarybinę veiklą.
Ardomoji veikla vykdoma R.Reigano administracijos paskelbto "kryžiaus žygio" prieš socializmą ir Vatikano "rytų politiką", rėmuose. Įkvėpti JAV administracijos pozicijos užsienio lietuvių klerikaliniai ir nacionalistiniai centrai ir organizacijos aktyvizavo savo veiklą prieš mūsų šalį. Sudariusi ilgalaikę programą lietuvių reakcinė emigracija kartu su latviais ir estais, vienu pagrindiniu uždavinių šiuo etapu laiko vadinamojo "Lietuvos, Latvijos ir Estijos klausimo iškėlimo tarptautiniuose pasitarimuose ir susitikimuose, bei jo įtraukimu į Suvienytų nacijų organizacijos "Komisijos dekolonizacijos klausimais" darbotvarkę".
Kad panašias akcijas įkvepia ir inspiruoja valdantieji JAV sluoksniai, įrodo tai, kad šiais metais buvo priimta bendra Senato ir Kongreso rezoliucija, kuria birželio 14-oji skelbiama "Baltijos laisvės" diena, taip pat oficialus prezidento Reigano pareiškimas apie "Pabaltijo klausimo" iškėlimą numatomuose viršūnių susitikimuose.
Paskutiniu metu klerikalinės-nacionalistinės emigrantų formuotės, palaikomos priešo specialiųjų tarnybų ir Vatikano pradėjo plataus masto priešiškas akcijas, kurios yra lydimos įžūlaus antitarybinio triukšmo.
Taip, 1985 m. lietuvių, latvių ir estų emigrantų vadeivos, vadovaujami priešo specialiųjų tarnybų, organizavo didelę antitarybinę akciją, taip vadinamą "taikos ir laisvės kruizą" ir "Baltijos tribunolą". Šio išpuolio esmė - noras atkreipti Vakarų Europos vyriausybių ir visuomenės dėmesį į tą patį "pabaltijiečių klausimą" 1984 m., švenčiant 500-ąsias taip vadinamo "švento Kazimiero" mirties metines", užsienio klerikalai ir nacionalistai, palaikomi Vatikano, bandė šiam jubiliejui suteikti pasaulinę reikšmę, iškelti Kazimiero, kaip Lietuvos globėjo, kultą.
Tuo pačiu keltas tikslas aktyvinti Katalikų bažnyčios veiklą respublikoje, sustiprinti religinį fanatizmą ir nacionalistines tikinčiųjų nuotaikas.
Ypatingą dėmesį reakcingoji lietuvių emigracija teikia 600-ųjų krikšto metinių jubiliejui, 1987m. šiam jubiliejui numatyta daug antitarybinių akcijų, kurių pagrindinis akcentas - tikinčiųjų ir katalikų bažnyčios persekiojimas Lietuvoje.
Lietuvos TSR KGB buvo vykdoma įvairiapusė agentūrinė-operatyvinė veikla, kad būtų nutrauktos ir lokalizuotos minėtos antitarybinės akcijos, o taip pat užkirstas kelias kitai ardomajai priešo veiklai. Kadangi trumpoje ataskaitoje neįmanoma atskleisti viso didelio darbo aspektų, tai manome esant prasminga apsiriboti trumpa agentūrinio-operatyvinio darbo apžvalga kovoje su lietuvių klerikaliniais ir nacionalistiniais centrais per darbo su lietuvių nacionalistinės organizacijos "Santara-Šviesa" prizmę.
Kas yra toji "Santara-Šviesa"?
Federacija "Santara-Šviesa" susikūrė 1957 metais, susijungus dviem panašioms savo pažiūromis organizacijoms "Santarai" ir "Šviesai". Į federaciją susibūrė lietuvių emigrantai-intelektualai-liberalai, kurių tikslas buvo kova už lietuviškos kultūros, kalbos, papročių, nacionalinės savimonės išsaugojimą. Federacijos veikla sukosi apie leidžiamą literatūros žurnalą "Metmenys" ir visuomeninį-politinį mėnraštį "Akiračiai". Kasmet rugsėjo mėnesį Čikagos apylinkėse vyksta taip vadinami "Santaros-Šviesos" suvažiavimai. Reiktų paaiškinti, kad šie "suvažiavimai" skiriasi nuo kitų reakcingų emigrantų panašaus tipo sambūrių. Tai lemia faktas, kad federacija neturi aiškiai apibrėžtos narystės, įstatų ir programos.Todėl nei delegatai, nei vadovavimo organai šiuose "suvažiavimuose" nerenkami. Čia gali atvykti visi norintys bei skaityti pranešimus apie literatūrą, kontaktus su Tėvyne ir pan.
Federacijos valdyba sudaroma iš jos aktyvistų. "Santara-Šviesa" save laiko nepriklausoma nuo kitų reakcinių organizacijų, pasisako už kontaktus su Tarybų Lietuva. Nors ir šiuo klausimu vieningos nuomonės neturima. Kai kurie funkcionieriai pasisako už aktyvesnę politinę veiklą ir norėtų laikytis antitarybinio kurso, tačiau egzistuoja ir liberalioji federacijos dalis, kuri orientuojasi į kultūrinius ryšius su respublika ir mano, kad politinė veikla trukdytų kontaktams su Lietuva.
Federacija vienija lietuvių inteligentus, kurių išsilavinimo lygis gana aukštas. Tarp jų esama nemažai mokslo daktarų, profesorių, pasiturinčių verslininkų. Vienas santariečių užima aukštą valstybinį postą respublikonų administracijoje. Turint tai galvoje,"Santara-Šviesa" vaidina nemenką vaidmenį formuojant emigrantų viešąją nuomonę.
Todėl šios organizacijos apdorojimas ("razrobotka") įgauna ypatingą aktualumą.
Turint galvoje "S-Š" sudėtį, jos veiklą, Lietuvos TSR KGB vykdo darbą šiomis kryptimis:
- sukuriamos agentūrinės pozicijos santariečių tarpe.
- tvirtinamos liberalistinės pozicijos ir didinamas ideologinis poveikis.
- gilinami prieštaravimai tarp "Santaros-Šviesos" ir kiti reakcingų emigrantų formuočių, per įtakingus santariečius kompromituojamas antitarybinių VLIK'o, ALT'o ir kitų organizacijų kursas.
- "Akiračiai" ir "Metmenys" išnaudojami objektyvios, naudingos informacijos skleidimui.
Agentūrinių pozicijų sukūrimui tarp santariečių suteikiame ypatingą dėmesį. Paskutiniais metais iš jų tarpo užverbuoti ir mūsų aktyviai išnaudojami šie šaltiniai: "Krabas", "Vietinė", "Matilda", "Regina", "Pirklys". Verbavimo planuose yra tiriami "Įpėdinis", "Askoldas", "Daktaras", "Gracija", "Šokėja", "Budrioji". Vienas sėkmingesnių "įsigijimų" ("priobretenij") tarp federacijos funkcionierių laikytinas "Pirklio" verbavimas. Preliminaraus tyrimo metu buvo gauti duomenys, kad "Pirklys" užima viena lyderiaujančių pozicijų, yra autoritetingas narys ir tuo pačiu yra už kultūrinius ryšius su Tarybų Lietuva. Mūsų veiksmų dėka 1981 m. pavyko palenkti "Pirklį", kad šis apsilankytų Vilniuje.
Objekto lankymosi metu buvo vykdomos kompleksinės priemonės, kad jis būtų visapusiškai ištirtas. Papildomai išsiaiškinome, kad "Pirklys" nuoširdžiai domisi respublikos kultūra ir mokslu, prisirišęs prie savo senosios Tėvynės ir turi materialinių sunkumų. Turėdamas šiuos duomenis su juo susitiko I-ojo KGB skyriaus operatyvinis darbuotojas. Po kelių susitikimų su "Pirkliu" įvyko verbavimo pokalbis. Suteikus užsieniečiui įvairių paslaugų ir materialinę pagalbą, su juo pavyko sutvirtinti santykius.
Iš "Pirklio" mes reguliariai gauname informaciją apie padėtį federacijoje, jos siekį palaikyti ryšius su kūrybine inteligentija. Be to, išnaudodami "pirklio" pozicijas federacijoje "Santara-Šviesa" ir jo polinkį į žurnalistiką, mums pavyksta prastumti ("prodvigat") į "Akiračių" ir "Metmenų" puslapius mums naudingą medžiagą.
Naudojantis "Pirklio" galimybėmis ir per kitus šaltinius, vykdomas darbas, kad federacijos funkcionieriai, o atskirais atvejais ir kiti emigrantai, atsisakytų priešiškos veiklos prieš SSSR, "perjungdami" jų dėmesį į mums naudingus kultūrinius ir mokslinius ryšius.
Pavyzdžiui, norėdami lokalizuoti antitarybinę akciją "Kruizas už taiką ir laisvę" per "Pirklį" ir "Matildą", kuri turi plačius ryšius jaunimo tarpe, buvo nuleidžiama informacija, kad "kruizo" dalyviams lietuviams nebus leidžiama patekti į Lietuvą. Per "Reginą" buvo paskleistas gandas, kad neatmestina, jog gali nuskęsti laivas, kuriuo plauks "kruizo" dalyviai.
Sensacijoms imli emigrantų spauda išpūtė šį gandą. Laikraštis "Akiračiai" suabejojo tokios akcijos nauda apskritai. Buvo rašoma: "Ar VLIK'as imasi atsakomybės, kai organizuoja panašias akcijas? Jeigu tarybiniais laivai torpeduos laivą, o tai padaryti nesunku, mes prarasime savo jaunimo elitą, mūsų ateities viltį."
Tokių pranešimų pasekmė buvo tai, kad buvo įnešta rimtos sumaišties emigrantų tarpe, o iš 300 dalyvauti "kruize" ketinusių asmenų liko tik 54. Didžiąją jų dalį sudarė emigracijos organizacijų vadeivų šeimų nariai ir Vakaruose atsidūrę atskalūnai.
Rimantas Varnauskas
