• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Sankt Peterburgo Elagino rūmuose muziejuje trečiadienį (07.23) atidaroma dailininko scenografo Mstislavo Dobužinskio (1875-1957) darbų paroda "M. Dobužinskio kūriniai Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus rinkiniuose".

REKLAMA
REKLAMA

Lietuvos valstybės - Karaliaus Mindaugo karūnavimo 750-osioms metinėms bei Sankt Peterburgo įkūrimo 300 metų jubiliejui skirtoje ekspozicijoje pristatomi M. Dobužinskio "lietuviškojo" (1925, 1929-1939 m.) gyvenimo etapo kūriniai.

REKLAMA

Pasaulyje garsaus scenografo spektaklių dekoracijų eskizų, piešinių, dokumentų ekspozicija iš Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus Dailės skyriaus rinkinių Sankt Peterburge rodoma pirmą kartą.

Į parodos atidarymą pakviesti Sankt Peterburgo administracijos ir įstatymų leidybos, kultūros, visuomenes bei verslo atstovai, diplomatai, menotyrininkai, žurnalistai.

REKLAMA
REKLAMA

Parodą surengė Lietuvos kultūros ministerija, generalinis konsulatas Sankt Peterburge, Elagino rūmai muziejus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejus.

Tapytojas, teatro dekoratorius, grafikas M. Dobužinskis gimė Novgorode, mokėsi Vilniaus gimnazijoje, studijavo teisę ir tapybą Sankt Peterburge, buvo Sankt Peterburgo dailės akademijos profesorius. Nuo 1907 m. pradėjo reikštis kaip puikus scenografas, kurdamas dekoracijas Stanislavskio teatrui Maskvoje ir Diagilevo baletui Paryžiuje.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Nuo 1929 m. M. Dobužinskis nuolat gyveno Kaune, Valstybės teatrui sukūrė apie 30 dekoracijų: operoms "Pikų dama", "Faustas", "Tanhoizeris", "Eugenijus Oneginas", "Don Žuanas" ir kt., baletams "Miegančioji gražuolė", "Kopelija", "Raimonda", dramos spektakliams. 1939 m. išvykęs iš Lietuvos, kūrė dekoracijas Niujorko, Paryžiaus, Neapolio teatrams. Mirė Niujorke, palaidotas Paryžiuje.

M. Dobužinskis vertinamas kaip vienas iš Lietuvos nacionalinio teatro pradininkų, pagrindęs profesionaliąją lietuvių scenografiją. Be to, dailininkas buvo vienas iš valstybės herbo kūrėjų, parašęs studiją apie Vytį.

ELTA

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų