Karolis Birgilas / Savaitraštis „Ekonomika.lt“
Konkurencingumas ir bendros rinkos stiprinimas bus pagrindinai naujosios Europos Komisijos uždaviniai. Tačiau juos atlikti reikės spaudžiant vieniems didžiausių iššūkių visoje bloko istorijoje.
Šiemet suėjo jau dešimt metų, kai Lietuva yra Europos Sąjungos (ES) sudėtyje, ir tai buvo didžiausias plėtros etapas. Tuo metu pasaulio ekonomika vystėsi gana tvariai, nebuvo tokios griežtos takoskyros tarp Rytų ir Vakarų, taigi dešimties naujokių priėmimas iki pat pasaulinės finansų krizės iš esmės ES ūkio nepristabdė.
Brangiausia narystė
Šiandien ES yra ant naujo plėtros slenksčio, nes narystės laukia Turkija, Makedonija, Serbija, Juodkalnija ir asociacijos sutartį jau ratifikavusi Ukraina. „Jokiai tautai niekada nėra tekę sumokėti tokios didelės kainos už tai, kad taptų europiečiais“, – po vienbalsio pritarimo sutarčiai Aukščiausiojoje Radoje kalbėjo Ukrainos prezidentas Petro Porošenka.
Lapkritį, Lietuvai dar pirmininkaujant ES, nuverstasis Ukrainos prezidentas Viktoras Janukovyčius paskutinę minutę atsisakė pasirašyti asociacijos sutartį, ir tai sukėlė masinius protestus Kijeve. Vėliau buvo okupuotas Krymas, o kariniai veiksmai tarp Rusijos remiamų separatistų ir Ukrainos vyriausybinių pajėgų šalies rytuose vis dar tęsiasi.
Šiandien Strasbūre kalbama tik apie politinius tokios plėtros padarinius, nes Ukraina tampa tik partnere, ne visaverte nare ir tik nuo 2016 metų įsitraukia į laisvosios prekybos zoną. Pastarasis dalykas yra laikomas nuolaida Maskvai.
„Jei baksnosite rusų mešką lazda, nenustebkite, kai ji reaguos“, – Europos Parlamente balsavęs prieš, kalbėjo britų euroskeptikas Nigelis Farageas.
Išvengėme vakuumo
Kitame ES plėtros etape neabejotinai bus labai daug klausimų. Ypač ekonominių, kurie bus nepalankūs Ukrainai, tačiau karas visada buvo ir liks brangiausia veikla, kurios gali imtis valstybė. Vis dėlto prieš dešimtmetį vykusi plėtra taip pat nebuvo vienbalsė.
„Daugelis senųjų ES narių mano, jog plėtra buvo per greita ir per plati, nes niekas nesitikėjo, kad tiek daug šalių įstos į Sąjungą, ir nėra pasiruošusios susidurti su bloko iššūkiais. Kai Briuselyje kalbėjome apie plėtrą, mes iš dalies supratome, kad esame ties fundamentalia Europos transformacija. Jei būtume rėmęsi inkrementiška plėtra, tai šiuo metu turėtume valstybes, kurios plaukiotų tam tikrame vakuume, kai jos nėra nei ES, nei NATO narės, ypač esant dabartinei situacijai“, – rugsėjį Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) konferencijoje kalbėjo buvęs ilgametis Europos Komisijos (EK) narys ir Italijos premjeras Mario Monti. LPK prezidentas Robertas Dargis prisiminė, kad būtent šie pokyčiai leido Lietuvai pritraukti naujo kapitalo, o su šiuo atėjo ir naujos rinkos.
„Tikėjimas Lietuva reikšmingai sustiprėjo. Įstojus į NATO, pas mus atėjo tie kapitalai, kurie buvo esminis veiksnys, leidęs mūsų ekonomikai vystytis. Aišku, galima galvoti, kad šie pinigai perkaitino ekonomiką, tačiau ES pinigai po krizės turėjo esminę įtaką atsitiesimui“, – kalbėjo jis.
Konkurencingumo imsis ne tik dėl sankcijų
ES ūkis, palyginti su likusio pasaulio, yra vienas lėčiausiai atsitiesiančių po krizės ir dabar bloko BVP augimas gali ne tik sustoti, bet ir kristi. Taip atsitiks todėl, kad Rusijai yra taikomos ekonominės sankcijos tiek ES, tiek JAV mastu. Tiesa, Europa yra pagrindinė eksporto rinka Rusijai, tačiau ši yra viena iš svarbiausių ES prekybos partnerių, taigi situacija abipusiai nepalanki.
„Tikrai atsitiks blogų dalykų. Sankcijos sukels dar vieną sunkumą atkuriant BVP, nors tai ir stimuliuos bendruomeniškumo jausmą kuriant bendrą rinką. Netikiu, kad konfliktas sugadintų bendros rinkos reikalus, nes ES turi bendras grėsmes. Mums reikia sustiprinti bendrą rinką ne tik energetikos sektoriuje, bet ir likusiose dalyse. Lietuvos sūrio eksportas rado gerą alternatyvą – Italiją, nors tai nėra šalis, kuri negamina sūrio“, – apie sankcijų padarinius kalbėjo M. Monti.
Brangstant Europoje gaminamai produkcijai ir jau atsiliekant pagal investicijas tyrimams bei plėtrai, kitų rinkų ieškojimas nebus lengviausia užduotis. Kaip pastebi R. Dargis, Rusijoje įmonės laikėsi tik dėl didelių pelno maržų, todėl dabar žvalgomasi į kitas rinkas, kur spaudimas dėl pelno bus didesnis, todėl konkurencigumas taps labai svarbiu veiksniu.
„Plėtra atvedė labai daug naujų aštrių varžovų, tačiau mums nereikia statistikos, kad žinotume, jog susiduriame su iššūkiais. Europoje praradome kelis milijonus darbų ir turime struktūrinių problemų. Mūsų investicijų lygis vis dar žemesnis nei prieš krizę. Ieškodami priežasčių, rasime daug efektų, nes Europa sensta ir mažėja, todėl investicijos į technologijų plėtrą yra pirmiausias žemyno konkurencingumo vaistas“, – konferencijoje kalbėjo organizacijos „BusinessEurope“ vadovas Markus J. Beyreris.
Bendros rinkos link
Su tokia mintimi sutinka ir ES ambasadorius Rusijoje Vygaudas Ušackas. Pasak jo, Lietuvos verslas išmoko pamokų iš Rusijos ekonomikos ir demonstruojame atsparumą, tačiau esame per maži, kad būtume izoliuoti nuo globalios rinkos dinamikos.
Tiesa, šiandien ES grįžta prie savo ekonominių ištakų ir vis dažniau kalbama ne apie eksporto krypčių paieškas, bet apie bendros vidinės rinkos stiprinimą, o tai taikant sankcijas tampa labai svarbiu iššūkiu. „Reikia dar daug padaryti dėl bendros ES paslaugų rinkos. Ji puikiai veikia pramonėje, bet paslaugų sektoriuje kartais net nėra teisinio reguliavimo, o čia sukuriama 70 proc. ES BVP. Taip pat reikia kalbėti apie bendrą energetikos rinką, kuri yra dar toli iki išbaigtumo, o tai Lietuvai dabar labai svarbu. Būtų sudarytos labai geros sąlygos bendrai saugumo politikai. Tai sukuria ir bendrą užsienio politikos strategiją, nes reikės tartis su trečiosiomis šalimis dėl energijos importo. Turėsime imtis labai svarbių integracijos susitarimų ir biudžeto reformų. Ar naujoji EK pasiruošusi imtis visų pamokų iš ekonomikos ir užsienio krizių? Dabar tai kaip tik ir pamatysime“, – prognozuoja M. Monti.
Vis dėlto tai bus didžiulis sprendimas, kuris kainuos papildomas eilutes nacionaliniams biudžetams, todėl kalbos, kad šiandien Europai reikia savo energetinio tinklo ar bent jau produktyvesnės energetikos, dar kurį laiką gali užtrukti.
Faktai
Energetika Europoje
66 proc. visų iš Rusijos į Europą importuojamų dujų teka per vamzdynus Ukrainoje. Ukrainoje 58 proc. naudojamų dujų gaunama iš Rusijos. Nuo rusiškų „Gazprom“ dujų mažiausiai priklausoma Belgija – 0 proc., Lietuvos priklausomybė vertinama apie 90 proc.
