Tačiau kaip dažnai būna su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, tikrovė yra daug sudėtingesnė.
Nepaisant ekonominių bėdų, Rusija vis tiek turi virtinę kozirių dėl Ukrainos krizės ir gali statyti už faktą, kad buvusi sovietinė respublika į vakarus nuo jos yra dar sunkesnėje padėtyje, sako analitikai.
„Jeigu tai lenktynės iki dugno, tai Ukraina ten atsidurs daug greičiau už Rusiją, ... kaip tai mato jie“, – sakė Rusijos specialistas Johnas Lough (Džonas Lo) iš Londone įsikūrusio strateginių studijų instituto „Chatham House“.
Su tokia dilema Vakarų šalys susiduria nuo pat krizės pradžios Ukrainoje, kuriai labai reikia finansinės pagalbos ir kuriai buvo sunku pradėti reformas, galinčias suteikti jai tvirtą pagrindą. Didelė problema lieka ir korupcija.
Kuo ilgiau truks karas šios šalies rytuose, tuo labiau jis eikvos Kijevo resursus ir tuo didesnės Vakarų pagalbos jam gali reikėti.
Tarptautinis valiutos fondas (TVF) yra perspėjęs, kad Ukrainai šiemet gali reikėti dar 15 mlrd. dolerių iš pasaulinių skolintojų, neskaitant 17 mlrd. dolerių paskolos, kurią TVF patvirtino balandį.
Ukrainiečiai taip pat gali prarasti viltis, jei šis konfliktas tęsis, sakė Vadymas Karasiovas, vadovaujantis Globalinių strategijų institutui Kijeve.
„Putinas nori, kad Europa pavargtų nuo Ukrainos ir prarastų susidomėjimą“, – sakė jis ir perspėjo dėl neramumų kituose Ukrainos rajonuose atsinaujinimo rizikos, jei karas užsitęs.
Tačiau ir Rusija atrodytų žaidžianti rizikingą žaidimą, turbūt turėdama vilčių dėl Europos valstybių, kurios svyruoja sankcijų klausimu, ir naftos kainos kilimo, nors ekonomistai ir prognozuoja didelę recesiją.
Naujausios kliūtys taikos susitarimui iškilo šią savaitę, kai planuotas viršūnių susitikimas buvo atidėtas dėl pažangos trūkumo Berlyne įvykusiose ministrų derybose ir naujos smurto bangos Ukrainos rytuose.
Antradienį 12 civilių gyventojų žuvo raketai į pietvakarius nuo Donecko pataikius į autobusą. Dėl šio incidento konflikto šalys kaltina viena kitą.
Tai daugiausiai aukų pareikalavęs išpuolis prieš civilius gyventojus nuo rugsėjį paskelbtų paliaubų, kurios tik iš dalies nuslopino kovas tarp Ukrainos pajėgų ir Maskvos remiamų separatistų.
Neaišku, ar šią savaitę atsinaujinęs smurtas yra susijęs su svarstomomis taikos derybų tarp Rusijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Ukrainos lyderių galimybės. Tokių derybų datą dar reikia paskirti.
Tuo tarpu V.Putinas atsisakė vaidinti tiesioginį tarpininkavimo vaidmenį. Jis taip pat paneigė, kad ginkluoja separatistus ir siunčia karius į karo zoną, nors liudininkai tvirtina priešingai.
„Štai kodėl kompromisas yra neįmanomas: Rusija nelaiko savęs šio konflikto šalimi, o Vakarai mano, jog ji yra atsakinga už faktą, kad konflikto negalima išspręsti“, – sakė Maskvoje gyvenanti analitikė Marija Lipman.
Kai kurie analitikai sako, kad V.Putinas galėtų ilgiau nei tikėtasi atlaikyti Vakarų sankcijų ir žemų naftos kainų poveikį ekonomikai – dėl nemažų Rusijos rezervų.
Tuo tarpu sankcijos sunkina gyvenimą į Rusiją eksportuojančioms Europos šalims.
Maskva taip pat turi svertą, susijusį su 3 mlrd. dolerių paskola Ukrainai, kuri turi būti grąžinta iki gruodžio. Ji grasino pareikalauti pirmalaikio grąžinimo, o tai tik padidintų Kijevo problemas.
„Jie patiria sunkumus, bet turi erdvės manevruoti“, – kalbėdamas apie Rusiją sakė Philippe'as Migault (Filipas Migo) iš Tarptautinių ir strateginių santykių instituto Prancūzijoje.
Tačiau Rusija turi veikti atidžiai, Jungtinėms Valstijoms tvirtai laikantis savo pozicijos dėl sankcijų. V.Putinas taip pat rizikuoja pakenkti savo populiarumui Rusijoje, jei negalės suvaldyti ekonominės krizės.
Rusijos specialisto J.Lough iš „Chatham House“ nuomone, Rusija konfliktą Ukrainoje gali vertinti kaip „galimybę sukurti „užšalusį“ konfliktą, kurio negalima išspręsti be Rusijos intervencijos“.
Trumpalaikis sprendimas, toks kaip savivaldos zonų sukūrimas Ukrainos rytuose, turbūt yra geriausias dalykas, kurio kol kas, kol aptarinėjama visapusiška taika, galima tikėtis.
„Tai netruks ilgai, tai nebus toks valstybės modelio tipas, kuris Ukrainai būtų priimtinas amžinai, bet kaip laikinas sprendimas jis galėtų tikti“, – sakė Vasylis Filipčukas, vadovaujantis Kijeve įsikūrusiam Tarptautiniam politikos studijų centrui.
Naujienų agentūros BNS informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo draudžiama.
