Kaip paaiškėjo, net devyni žmonės neišskrido iš Vilniaus į Vokietiją, nes „pasiklydo“ oro uoste.
Viską lėmė aiškumo trūkumas?
Visos nukentėjusių žmonių grupės vardu kreipęsis Ramūnas pasakojo, kad prie laipinimo į lėktuvą vartų atėjo likus pusvalandžiui.
„Pamačiau, kad ten parašyta kryptis į Vieną. Pagalvojau, kad pakeitė vartus, nes tai dažnai vyksta. Pasižiūrėjau į informacijos ekraną, ten buvo parašyta tik skrydis į Frankfurtą ir nurodyti kiti vartai.
Nuėjau tuomet prie 14 vartų, nors iki tol buvau prie pirmų. Kai atėjo mano eilė lipti, pasakė, kad turiu bėgti prie pirmų, nors jau neverta, nes pavėlavau. Tačiau aš nubėgau, o jie per raciją susisiekė ir sužinojo, kad lėktuvas jau nebelauks manęs.
Atsisukau ir pamačiau, kad žmonės renkasi, kurie taip pat laukė su manimi prie 14-ų vartų. Jie sakė dar matę kaip kelis žmones įspėjo darbuotojai ir jie spėjo nubėgti prie reikiamų vartų. Kai nespėja 9 žmonės, tai, manau, kad čia akivaizdi oro uosto klaida, tiesiog suklaidinant žmones“, – pasakojo vyras.
Jo teigimu, jis dar buvo kviečiamas į paskutinį įlaipinimą, o kiti žmonės, esą, ne. Tačiau jis to negirdėjo, nes buvo su ausinėmis.
„Labai dažnai skraidau, todėl įprastos informacijos tiesiog neklausau, žinodamas, kad sėdžiu prie savo vartų. 40 min pralaukiau prie 14-ųjų vartų. Aš nežiūrėjau kitos informacijos, nesitikrinau, nes mačiau užrašą Frankfurtas ir buvau įsitikinęs, kad iš čia išskrisim. Nemanau, kad 9 žmonės yra žiopliai.
Vienas po kito priėjo prie vartų buvę darbuotojai, visi aiškino, kad čia ne jų kaltė ir net prašomi nekvietė atsakingų asmenų iš administracijos. Visi blogai jaučiasi, nes automobiliai užsakyti ir viešbučiai, išmušti iš vėžių jaučiamės. Juolab, ne visi net Lietuvoje gyvena.
Čia mažas oro uostas, gali detaliai skrydžių informacija su numeriais paskelbti. O jeigu žmogus pirmą kartą skrenda, tai ką jam sakyti. Juk būna, kad ir numeriai neatitinka“, – neslėpė pykčio Ramūnas.
Jis pasakė, kad visi keleiviai įsigijo naujus bilietus už pilną kainą artimiausiems skrydžiams ir parašė skundą. O su jais pakalbėti taip niekas ir neatėjo.
Oro uosto atstovė: techninės klaidos nebuvo
Pasirodo, painiavos galėjo įsivelti dėl to, kad abu skrydžiai buvo ta pačia kryptimi – Frankfurtą. Skyrėsi tik oro linijų bendrovė, keliomis minutėmis laikas bei laipinimo vartai. Pasak Vilniaus oro uosto Komunikacijos ir rinkodaros skyriaus vadovės Indrės Baltrušaitienės, patys keleiviai blogai pasižiūrėjo.
„14.20 val. vyko registracija prie A14 vartų į Frankfurtą („Lufthansa“), o 14.35 val. prie A1 vartų („Ryanair“), tai čia patys keleiviai nepažiūrėjo kuriomis linijomis skrenda.
Jie turėjo pasižiūrėti tvarkaraštį, o akivaizdu, kad nepasitikrino, prie kurių vartų jiems reikia laukti. Aš niekuo padėt negaliu. Skrydžiai įvyko laiku, o jie ne ten nuėjo. Techninės klaidos nebuvo jokios. Iš tikrųjų ekranuose, kurie rodo skrydžius, buvo parašyta, koks skrydis. Skrydžiai buvo skirtinguose oro uosto galuose, reikėjo atkreipti dėmesį į oro linijas.
Kadangi tai yra ta pati kryptis, tai, matyt, ir lėmė šitą dalyką. Keleiviai visada gali kreiptis raštu, rašyti skundą. Pačiame oro uoste, vargu ar bus kam juos priimti. Jeigu rašytų skundą, gautų oficialų atsakymą, išnagrinėjus situaciją. Pirmą kartą girdžiu tokį dalyką, kad žmonės susimaišė, kur eiti“, – nurodė I. Baltrušaitienė.
M. Stonkus: ši situacija ypatinga
„SKYCOP“ vadovo Mariaus Stonkaus teigimu, šioje situacijoje kaltininką rasti praktiškai neįmanoma.
„Nors dauguma istorijų, su kuriomis mums tenka susidurti kasdien nagrinėjant keleivių skundus iš viso pasaulio, kyla iš to, jog oro linijos piktnaudžiauja teisių nežinojimu arba bando išsisukti iš situacijos tiesiogiai meluodamos, ši situacija - tikrai ypatinga.
Iš vienos pusės ji ypatinga tuo, jog šioje situacijoje surasti kaltąjį beveik neįmanoma, nes net ir patys oro uosto darbuotojai greičiausiai negali pasakyti, ką tuo metu kai šie keleiviai pasirinko vartus rodė ekranas ar kita keleivių informavimo priemonė oro uoste.
Nors pastaruoju metu susiduriame ir nagrinėjame daug oro linijų piktnaudžiavimo atvejų (kaip „Ryanair“ atvejis, kurio metu viena populiariausių Europos oro linijų keleiviams turėtų išmokėti 53 milijonus eurų), tačiau bendrovė turėjusi skraidinti keleivius į Frankfurto Hano oro uostą, mūsų galva šiuo atveju nei prisidėjo prie keleivių sąmyšio, nei jam užkirto kelią, todėl kompensacija šiuo atveju nepriklauso (kompensacija nuo 200 iki 600 eurų priklauso keleiviams kurių skrydis neįvyko ar vėlavo daugiau nei 3 val. dėl oro linijų kaltės).
Oro linijos dažniausiai samdo atskiras bendroves, kurios užsiima keleivių įlaipinimu. Įprasta praktika, kad šios procedūros metu pastebėjus, jog tam tikri keleiviai dar vis neprisiregistravo skrydžiui dažniausiai per oro uosto garso sistemą skelbiamas garsinis pranešimas kviečiantis keleivius paskubėti į skrydį kartu su laipinimo vartų numeriu.
Čia vėlgi negalime žinoti, ar toks pranešimas buvo perskaitytas, ar jį galėjo girdėti keleiviai ir t.t. Taigi klausimas kas galėtų būti kaltas lieka atviras, tačiau bent jau sprendžiant iš turimos informacijos kompensacija iš oro linijos šiems keleiviams nepriklauso“, – nurodė M. Stonkus.
