Pasidairius po parkus, vejas prie daugiabučių ir kitas keturkojus vedžioti mėgstamas vietas, akivaizdu, kad ne visi jų šeimininkų nesurenka savo augintinių ekskrementų. Tai gali brangiai kainuoti – gresia ne tik bauda, bet ir pusės tūkstančio litų dydžio žalos aplinkai atlyginimas.
Pažeidėjų neaptiko
Šį mėnesį šalyje vyksta prevencinė akcija „Augintinis teršia – šeimininkas moka“. Jos tikslas – apsaugoti viešąsias teritorijas nuo naminių gyvūnų taršos. Tikimasi, kad išaugs keturkojų augintojų sąmoningumas ir bus švariau. Tuo labiau kad iš lūpų į lūpas perduodama informacija, kaip turi būti elgiamasi išvedus pasivaikščioti gyvūnėlį, turėtų greitai sklisti.
Keturkojų savininkams už pažeidimą bauda iki 200 litų, be to, tektų atlyginti žalą. Pernai vasarą aplinkos ministras Valentinas Mazuronis nustatė, kad už patį mažiausią į aplinką išmestų nepavojingų atliekų (į šią kategoriją patenka šunų ekskrementai) kiekį pažeidėjas turi atlyginti 500 litų žalą aplinkai.
Panevėžyje bene populiariausios keturkojų vedžiojimo vietas aplinkosaugos, Savivaldybės ir policijos atstovai tikrino ankstų rytą, kai panevėžiečiai prieš darbą išeina pasivaikščioti su šunimis. Patikrintos skunduose dažnai minimos teritorijos – prie Molainių g. 84, Margirio g. prie daugiabučių, Skaistakalnio bei Kultūros ir poilsio parkai, parkas tarp Marijonų ir A. Jakšto gatvių ir kt.
Panevėžio regiono aplinkos apsaugos departamento Panevėžio miesto agentūros vedėjo Giedriaus Motiejausko teigimu, per šį reidą nenustatyta nė vieno pažeidėjo – žmonės susirinko savo augintojų ekskrementus. Jo teigimu, vis dėlto sulaukiama skundų. Aplinkosaugininkai yra gavę ir šuns, atliekančio savo reikalus, nuotrauką, tačiau ja pasinaudoti negalėta. Kaip tvirtino G. Motiejauskas, nebuvo aišku, nei kur fotografuota, nei kas šuns šeimininkas.
„Ne šuo daro pažeidimą, o jo savininkas“, – primena agentūros vadovas.
Problema egzistuoja
Panevėžio miesto savivaldybės Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus vyriausiasis specialistas Tomas Jaseliūnas sako pastebėjęs, kad daugelis surenka savo gyvūnų ekskrementus. Pats vedžiojantis savo augintinį teigia tai pastebintis, ir ne vien per reidus. Šiemet už tai kol kas nenubaustas nė vienas, tačiau jis pritaria, kad problema vis dar egzistuoja.
„Ta problema yra, nes prie namų matosi. Gal tamsiu paros metu nesurenka?“ – svarsto jis.
Skyrius sulaukia gyventojų skundų, tačiau kartais jie nepasitvirtina – tiesiog bandoma suvesti sąskaitas su kaimynu.
Kas daugiausia turi įtakos gyventojų sąmoningumui, T. Jaseliūno manymu, sunku pasakyti. Jo nuomone, įtakos turi veiksnių visuma. Tai ir augantis žmonių sąmoningumas, ir aktyvus Viešosios tvarkos ir kontrolės skyriaus darbas, ir gresiančios baudos.
„Kuo didesnė bauda, tuo gyventojai sąmoningesni“, – pritaria sugriežtintai tvarkai vyriausiasis specialistas.
Gresia ligos
Pievelėse esantys šunų ekskrementai ne tik daugeliui sugadina nuotaiką, bet ir kelia pavojų aplinkiniams, ypač vaikams. Juk šunų ir kačių išmatomis užterštos vietos gali tapti toksokarozės plitimo židiniais. Šią ligą sukelia toksokarų lervos, o kiaušinėliai yra labai atsparūs. Dirvožemyje jie gali išgyventi iki aštuonerių metų.
Pasak Panevėžio visuomenės sveikatos centro Darbo organizavimo skyriaus vyriausiosios specialistės ryšiams su visuomene Vildos Bajoriūnienės, žmogus gali užsikrėsti per žemėtas rankas ar glostydamas gyvūnų kailį, kuriame yra užkrato. Vaikai gali užsikrėsti žaisdami smėlio dėžėse, kuriose yra šunų ir kačių išmatų.
Patekus kiaušinėliams į virškinimo traktą išsiritusios lervos patenka į kraują. Šis jas gali nunešti į kepenis, širdį, plaučius, inkstus, akis ar kitus organus. Ligos sunkumas priklauso nuo lervų kiekio, jų atsiradimo vietos ir žmogaus imuninės sistemos atsparumo. Dažnai, ypač patekus į organizmą mažam lervų kiekiui, nepasireiškia jokių simptomų. Kita vertus, liga gali būti sunki, pavyzdžiui, lervoms patekus į akis, kyla regos sutrikimų. Neretai žmogus apanka.
V. Bajoriūnienės teigimu, pernai Panevėžio rajone nustatyti du toksokarozės atvejai, o visoje šalyje jų buvo 63. Šiemet vienas atvejis registruotas Kupiškio rajone. Pasak jos, maždaug per du dešimtmečius apskrityje nustatomi pavieniai šios ligos atvejai, ją dažniausiai platina šunys.
Daiva SAVICKIENĖ
