Sportininkas džiaugiasi savo rezultatais. „Nesiruošiu sustoti, todėl žinau, kad pagrindinės pergalės tikrai laukia ateityje. Žinau, kad šioje krūvoje atsiras ir mano geidžiami medaliai“, - šypsojosi Natas.
Jis pasakojo, kad vaikystėje išbandė nemažai komandinių sporto šakų. „Tačiau tėvai laiku suprato, jog komandinės sporto šakos – ne man, - juokėsi ir prisiminimais dalinosi sportininkas. – Senelis mane nuvedė į sambo imtynių treniruotę, kuri man labai patiko. Likau treniruotis“.
„Atėjęs į pirmą treniruotę pasijaučiau tarsi namuose. Kiekviena treniruotė keldavo daug emocijų, iš pradžių tai buvo džiaugsmas, vėliau tai tapo darbu, hobiu“, - sakė sportininkas.
Po mėnesio Natas išvyko į pirmąsias varžybas. „Tai buvo atvirasis Olandijos čempionatas. Užėmiau trečią vietą. Šis laimėjimas man suteikė puikų stimulą tęsti treniruotes. Intensyviai treniravausi ir po dviejų metų startavau Lietuvos jaunių čempionate. Tapau čempionu ir iškovojau teisę atstovauti Lietuvai Europos ir pasaulio čempionatuose“, - pasakojo Natas.
Tačiau tąkart išvažiuoti į čempionatus nepavyko. „Buvau penkiolikmetis, jaunių čempionatuose dalyvauti galima nuo šešiolikos. Tačiau po metų vėl tapau Lietuvos jaunių čempionu. Šįkart žinojau, kad nepraleisiu progos vykti į čempionatus. Dalyvavau, bet medalių parsivežti nepavyko, - pasakojo N. Akmanavičius. – Per treniruotes dirbau ir stengiausi iš visų jėgų. Bėgo metai, skyniau medalius, garsinau Lietuvos kraštą“.
Sunkiausia, pasak sportininko, buvo gavus traumą. „Tada man trylika. Galvojau mesti sportą, bet sėmiausi motyvacijos ir pasakiau sau, kad viską pradėjau ne todėl, kad mesčiau. Dabar man yra devyniolika ir aš vis dar neprarandu motyvacijos, - teigė Natas. - Laikui bėgant supratau, kad esu sukurtas sportui“.
Šiais metais Natas tapo Lietuvos sambo jaunimo čempionu, o Europos čempionate iškovojo penktą vietą. „Tai manęs nė kiek nesužlugdė. Žadu tapti pasaulio čempionu“, - šypsojosi vaikinas.
Galimybę įgyvendinti savo pažadą jis turės rugsėjį.
„Bėgant laikui perėjau į kovinį sambo, kur galimi smūgiai, laužimai, smaugimai. Pirmą kartą dalyvavęs Lietuvos „combat“ sambo pirmenybėse užėmiau antrą vietą. Džiaugiuosi, tačiau nuolat galvoju apie kur kas geresnius rezultatus. Man sambo – ne tik sportas, bet ir gyvenimo būdas, sambo – nė žingsnio atgal“, - teigė N. Akmanavičius.
