Demokratų ir respublikonų lyderiai Vašingtone tariasi tarpusavyje dėl naujų mokesčių apkarpymo. Ar toks netikėtas susitarimas rodys, kad nauja, stipresnė Amerika visai čia pat?
Vis dėlto, tiesa yra priešinga. Tai, ką mes dabar matome yra susitarimas dėl labai pavojingo požiūrio į viešuosius finansus: pratęsimas ir išplėtimas to, ką buvęs prezidentas George'as H. W. Bušas yra pavadinęs „vudu ekonomika“. Jos pasekmės tuoj pasieks JAV ir visą pasaulį.
1980 metais G. Bušas vyresnysis kovojo su Ronaldu Reiganu dėl respublikonų kandidato vietos. R. Reiganas siūlė, kad mokesčių sumažinimas susimokėtų pats už save, tai yra pritrauktų pajamas – ši mintis tapo geriau žinoma „pasiūlos aspekto“ ekonomika. Yra įprasta jaudintis dėl didesnių mokesčių stabdymo efekto, tačiau R. Reigano pateikta radikali versija Jungtinėms Valstijoms buvo netinkama. Sumažinus mokesčius, gaunama mažiau pajamų į biudžetą ir tai reiškia didesnį biudžeto deficitą.
Nei vienas rimtas žmogus šiandien nereikalauja visiško R. Reigano modelio įsigaliojimo, iš dalies dėl to, kad JAV Kongreso biudžeto valdyba visiems atvirai parodė, kad mokesčių sumažinimas padidins biudžeto deficitą beveik 900 mlrd. JAV dolerių. Tačiau yra platesnis R. Reigano tipo aiškinimas: nedarbo lygis yra aukštas, ekonomikos augimas yra nepakankamas ir mums „reikia fiskalinio paskatinimo“.
Fiskalinės politikos patirtis pastaraisiais dešimtmečiais yra aiški. Stimuliuoti ekonomiką savarankiška fiskaline politika verta tik kartais, tuomet, kai to nedaryti būtų pražūtinga. Taigi buvo protinga pradėti fiskalinį skatinimą 2009 metų pradžioje.
Mažai tikėtina, kad fiskalinis skatinimas turės ilgalaikį poveikį. Galima sulaukti laikino pozityvaus poveikio paklausai arba aukštesnės palūkanų normos gali atsverti visą fiskalinį spaudimą. Šiuo metu JAV 10 metų valstybės iždo obligacijos, palyginti su praėjusiu mėnesiu, pakilo nuo 3,21 iki 4,16 proc.
Dėl susiklosčiusių sąlygų tolimesnis fiskalinis paskatinimas gali duoti priešingų rezultatų, kai papildomos išlaidos bus atsvertos negatyvaus aukštesnių palūkanų normų poveikio nekilnojamo turto rinkai. JAV Federalinis rezervų bankas pažadėjo išlaikyti ilgalaikes palūkanų normas, bet toks jų įsipareigojimas dabar atrodo neefektyvus.
Visgi nėra jokio realaus pavojaus. Daugelis JAV politikų yra linkę manyti ir kalbėti tik apie JAV. Tačiau ilgalaikės JAV palūkanų normos yra smarkiai paveiktos pasaulinių veiksnių ir to, kaip privataus sektoriaus investuotojai suvokia JAV valstybės skolą, palyginti su kitų valstybių skolomis.
Euro zonos problemos akivaizdžiai padeda JAV parduoti didesnę dalį savo skolos mažesne kaina, bet tik kol kas. Tačiau yra nemaža tikimybė, kad euro zona išspręs savo sunkumus per ateinančius keletą metų (greičiausiai po dar kelių krizių). Tuomet nebūtų keista, jei Vokietijos vedama euro zona iškiltų sustiprėjusi ir labiau politiškai integruota nei šiandien. Tikėtina, kad toks suvienytas politinis subjektas bus kur kas patrauklesnis investuotojams.
Kokia JAV ekonomika bus po metų? Bet kokio trumpalaikio fiskalinio paskatinimo poveikis bus nublankęs, nedarbo lygis išliks aukštas. Biudžeto deficitas greičiausiai sieks 8–10 proc. bendrojo vidaus produkto, net jei ekonomika atsigaus. Obligacijų rinkos bus kur kas nervingesnės, o tai lems didesnes palūkanų normas, kurios dar labiau padidins deficitą. Galima laukti ir JAV kredito reitingo kritimo.
Nelaimei, nėra jokių ženklų, rodančių, kad demokratų vadovai yra pasiruošę rimtam pokalbiui dėl fiskalinio sutvirtinimo. Abiejų partijų lyderiai prie to prieis tik tuo atveju, jei juos rėkiančius ir besispardančius atitemps finansų rinkos.
Simonas Johnsonas yra buvęs vyriausiasis Tarptautinio valiutos fondo ekonomistas.
