„Kalbant apie pagalbinį apvaisinimą, šį įstatymą norime praplėsti. Norime padidinti indikaciją, kad visoms nevaisingoms moterims būtų prieinama ši pagalba. Su tuo siejame didėjantį Lietuvos gimstamumą“, – šią savaitę vykusiame Seimo Sveikatos reikalų komiteto (SRK) posėdyje užsiminė J. Čelutkienė.
Visgi, komiteto narei, konservatorei Jurgitai Sejonienei pasiteiravus, ar yra kalbama ir apie vienišas moteris bei vienalytes poras, posėdyje dalyvavusi sveikatos apsaugos ministrė Marija Jakubauskienė tvirtino – kol kas tai diskusijų klausimas.
„Šiuo metu pagrindinis mūsų kriterijus yra nevaisingumas. Kitų socialinių kriterijų įtraukimas į paslaugos gavimą kol kas yra diskusijų stadijoje. Šiuo metu ministerija yra pateikusi nuomonę Konstituciniam Teismui, todėl lauksime jo išvadų“, – sakė M. Jakubauskienė.
Gruodį vadovauti Vyriausybei paskirtas socialdemokratas Gintautas Paluckas tikino, kad pagalbinio apvaisinimo finansavimas yra kritiškai svarbus.
„Daug asmenų susiduria su sunkumais susilaukti vaikų šeimoje ar gyvenant su partneriu. Tai čia tas pagalbinio apvaisinimo finansavimas yra kritiškai svarbus, nes tie dalykai kainuoja didelius pinigus ir kas gali sau leisti – mėgina, kas negali, tokios galimybės neturi“, – tuomet interviu tinklalaidėje politika.lt kalbėjo premjeras.
Ankstesni bandymai nesėkmingi
2023 metų gegužę Seimui pateiktos Pagalbinio apvaisinimo įstatymo pataisos, kuriomis siūloma leisti tokiomis paslaugomis pasinaudoti nesusituokusioms poroms ir vienišoms moterims, buvo atmestos.
Šiuo metu Lietuvoje Pagalbinio apvaisinimo įstatymas numato, kad procedūra gali būti atliekama tik įstatymų nustatyta tvarka santuoką ar registruotos partnerystės sutartį sudariusiems veiksniems asmenims. Tiesa, partnerystės sutarties Lietuvoje kol kas nėra.
Susituokusi pora, besikreipianti dėl pagalbinio apvaisinimo procedūros, šiuo metu turi pateikti asmens tapatybę, amžių, santuokos ar partnerystės sudarymą patvirtinančius dokumentus, procedūros atlikimui įstatyme reikalaujamus medicinos dokumentus, rašytinį prašymą atlikti pagalbinį apvaisinimą ir įstatymo nustatytos formos informuoto paciento sutikimą atlikti pagalbinį apvaisinimą.
Praėjusių metų gegužę tuometė Seimo narė, „laisvietė“ Morgana Danielė ir grupė Seimo narių dėl draudimo pasinaudoti pagalbiniu apvaisinimu vienišoms moterims ir nesusituokusioms poroms kreipėsi į Konstitucinį Teismą.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
