Seimo narys Antanas Matulas tokias permainas pandemijos akivaizdoje įvardija kaip amoralų ir neleistiną dalyką.
Dar prieš mėnesį kilus sambrūzdžiui dėl ruošiamo įstaigos pavaldumo perleidimo vien tik SAM, liepos 23 d. registruotas patikslintas Vyriausybės nutarimo projektas, kuris, kaip pabrėžia NVI atstovai, iš esmės niekuo nesiskiria nuo pirmojo dokumento.
Tiek pirmame, tiek ir dabartiniame nutarimo projekto variante iš būsimųjų NVI dalininkų išbraukiama Švietimo, mokslo ir sporto ministerija (ŠMSM).
Mokslas neteks finansavimo
Jei būtų priimtas toks Vyriausybės nutarimas, NVI Mokslo tarybos pirmininkės Giedrės Smailytės teigimu, pirma didžiausia problema būtų, kad mokslas netenka finansavimo.
„SAM neturi nei lėšų, nei mechanizmų, kaip mokslas yra finansuojamas. Kas realiai nutiks – tai iš esmės vieno iš 11 mokslo institutų sunaikinimas. Nes jei mokslinei veiklai neskiriami pinigai, veikla nebevykdoma“, – spaudos konferencijos metu įspėjo ji.
Mokslininkė priminė, kad NVI yra specifinė įstaiga, užsiimanti ir mokomąja, ir gydomąja veikla.
„Mes koja kojon žengiame su Europa ir Europos kovos su vėžiu planu numatyta, kad kiekvienoje Europos Sąjungos šalyje iki 2030 metų turėtų įsikurti vėžio kompetencijos centrai. Tai šiuo metu tarsi esame žengę pirmą žingsnį į šį kompetencijos centrą. Ir vienas reikalavimų jam įkurti – kad šalia gydomosios veiklos būtų vykdoma ir mokslinė.
Taigi galvojant apie europinį kovos su vėžiu planą SAM sprendimas iš esmės paversti NVI eiline ligonine neatrodytų racionalus. Todėl norėdami, kad institutas toliau galėtų tęsti tiek mokomąją, tiek gydomąją veiklą, raginame atsižvelgti į šias pastabas“, – kalbėjo G. Smailytė.
Bijo dėl etatų mažinimo
NVI darbuotojų profesinės sąjungos tarybos narys gydytojas urologas Aušvydas Patašius, pasidalinęs baimėmis ir būgštavimais dėl pacientų ateities, pažymėjo, kad nuolatiniai įstaigos mėtymai ir vėtymai nesukelia saugumo jausmo darbuotojams.
„Mūsų įstaiga yra onkologijos flagmanas, šiuo metu per šią kovidinę krizę tyliai ant savo pečių išnešėme visą situaciją Lietuvoje. Mes kiekvieną matome, kaip sinergija tarp mokslo ir klinikos padeda kiekvienam pacientui pridėti po kiekvieną dieną, valandą, savaitę ar netgi mėnesį. Ypač noriu atkreipti dėmesį į bendrą mikroklimatą, kuris yra šalyje tarp sveikatos darbuotojų.
Vedant dialogą su galimais dalininkais buvo tartasi, kad sąlygos nepakeis, o įstatymo projektuose matoma, kad scenarijus kreipiamas visai į kitą pusę – į įstaigos reorganizaciją. O tai, kaip žinia, priveda prie etatų mažinimo, besidubliuojančių etatų panaikinimo, tuo metu kai mes išgyvenome kovidinę krizę ir trūko begalės darbuotojų“, – dėstė gydytojas.
Jo manymu, neturint sinergijos tarp mokslo darbuotojų ir gydymo, panašu, kad tuoj bus prieita situacija, kai Lietuvą ištiks onkologinė krizė.
Pacientai pasigenda dialogo
Situaciją dėl galimos įstaigos reorganizacijos nerimą kelia ir pačių onkologinių pacientų bendruomenėje.
Pagalbos onkologiniams ligoniams asociacijos (POLA) vadovė Neringa Čiakienė priminė, kad kiekvieną dieną Lietuvoje onkologinė liga vidutiniškai diagnozuojama daugiau nei 50 žmonių, o su šia liga šalyje gyvena daugiau nei 100 tūkst. žmonių.
„Didelė dalis šių žmonių vienaip ar kitaip apsilanko Nacionaliniame vėžio institute – ar pirminėje diagnozavimo stadijoje, ar atliekant tyrimus, ar vėlesniame stebėsenos etape, ar palydint savo giminaitį. Tai, kas vyksta dabar, neramina visą pacientų bendruomenę, kadangi NVI yra pagrindinis tiek kompetencijos centras, tiek atrama onkologiniam pacientui, kur žinai, kad gausi geriausią paslaugą“, – kalbėjo pacientų atstovė.
Anot jos, didelį nerimą kelia, kad diskusija yra organizuojama skubotai ir iš dalies paslapčia, dokumentai nėra siunčiami derinti pacientų organizacijoms nei kitiems socialiniams partneriams.
„Tačiau dar tikime dialogo galia ir kviečiame tiek Vyriausybę, tiek Sveikatos apsaugos ministeriją diskusijai ir vis dar laukiame atsakymo į birželio pabaigoje pateiktą raštą, kurį pasirašė beveik 30 onkologinių pacientų organizacijų, bendrijų.
Girdime ministerijos argumentus, bet norime sulaukti atsakymų ir į mūsų keliamus klausimus. Jei SAM sako, kad pakeistas pavaldumas padės geriau skirti ES lėšas, puiku, tačiau šis dvigubas pavaldumas jau įtvirtintas prieš metus.
Pandemija jau dabar išvargino visą sistemą, gydytojai išgyvena pervargimo, perdegimo simptomus. Tai yra ta sistema, kuri nebuvo užsidariusi pandeminiu laikotarpiu, tačiau statistika rodo, kad tūkstančiai atvejų yra nediagnozuoti. Ir dabar imamasi reorganizacijų užuot būtų sprendžiamos sisteminės problemos“, – kalbėjo N. Čiakienė.
Matulas: toks elgesys amoralus, gal net nusikalstamas
Savo ruožtu Seimo Sveikatos reikalų komiteto pirmininkas Antanas Matulas buvo kategoriškos nuomonės dėl galimo NVI prijungimo prie Santaros klinikų.
Jo teigimu, matant, kas darosi su pandemija, vėl augant susirgimų skaičiams galvoti apie kažkokias reorganizacijas būtų amoralu.
„Tikrai yra pakankamai keista matyti dabar tas pastangas vėl eilinį kartą pradėti nuo arčiausiai esančių ir lengviausiai pasiekiamos, bet labai svarbios institucijos, be kurios onkologinės pagalbos Lietuvoje, bent jau aš neįsivaizduoju.
Visos valdžios bandė vienaip ar kitaip bandė reorganizuoti šią įstaigą – prijungti, apjungti. Bet, kaip rodo patirtys kad ir Kaune, matome, kad prijungus Kauno onkologinę ligoninę prie Kauno klinikų ten iš esmės liko tik chemotarepija ir palaikomasis gydymas. Ar daug naudos turėjo, kai Vaikų ligoninė buvo prijungta prie Santaros klinikų – buvo ir teigiamų, ir neigiamų dalykų. Bet šiandien galvoti, kad NVI reikia jungti prie Santaros klinikų, tai visiškai netinkama“, – kalbėjo Seimo narys.
Anoj jo, visiems turėtų būti aišku, kad dėl to sutriktų onkologinių paslaugų teikimas.
„Paskutiniais keliais metais mes net negaunam skundų, tai reiškia, kad sumažėjo eilės. Reiškia, jūs tvarkotės. Ir tą bendradarbiavimą galima įteisinti klasteriniu susitarimu su Santaros klinikomis, kitomis ligoninėmis.
Bet kalbėti apie tai, kad įstaigą reikėtų reorganizuoti jungiant prie klinikų, neieškant kitų bendradarbiavimo formų ypač kovido metu, kai sergamumas vėl auga, prezidentas, visuomenė dėl to susirūpinusi, tai yra neleistina, net amoralu ir galbūt net nusikalstama“, – savo poziciją išsakė A. Matulas.
Kartu jis informavo, kad kitą savaitę kviečia Sveikatos reikalų komiteto posėdį, kur bus aptariamas ir šis NVI bendruomenę jaudinantis klausimas. Jo metu platesnius komentarus žadėjo pateikti ir Vyriausybės atstovai.
SAM: leistų racionaliau naudoti resursus
Portalas tv3.lt primena, kad SAM pokyčius argumentavo tuo, kad 95 proc. instituto pajamų dabar sudaro lėšos, gautos iš Privalomojo sveikatos draudimo fondo už suteiktas sveikatos priežiūras paslaugas.
„Kokia valstybės institucija gali įgyvendinti asmens sveikatos priežiūros įstaigų dalininko teises ir pareigas kartu su valstybiniu universitetu, nustatyta Lietuvos Respublikos sveikatos priežiūros įstaigų įstatymo 27 straipsnio 3 punkte (su valstybiniu universitetu TIK Sveikatos apsaugos ministerija)“, – rašoma SAM komentare.
Ministerija pažymėjo, kad šiame pertvarkymo etape nėra keičiami jokie NVI vykdomo mokslo ir teikiamų sveikatos priežiūros paslaugų organizavimo aspektai.
„Sveikatos apsaugos ministerija siektų, kad Nacionalinio vėžio instituto teikiamos asmens sveikatos priežiūros paslaugos būtų inkorporuotos į Sveikatos srities įstaigų tinklą. Tokiu būdu onkologijos paslaugos galėtų būti teikiamos integruotai su kitomis tinklo įstaigomis (daugiaprofilinėmis), jų plėtojimui ir vystymui, kaip ir kitoms tinklo įstaigoms, būtų skiriamos ES ir kitų tarptautinių struktūrinių fondų lėšos, taip dar labiau auginant onkologijos paslaugų kokybę ir prieinamumą Lietuvoje“, – aiškina SAM.
Kaip pažymima, NVI teikiamas paslaugas inkorporavus į tinklo sistemą, nenukentėtų ir mokslas, nes mokslo dalis nueitų į Vilniaus universiteto struktūrą.
