„Pirmiausia (bus pristatyta) „Pfizer“ vakcina, buvo planuota, kad Europos vaistų agentūra, kuri registruoja vakcinas, pritars vakcinos registracijai tik gruodį, bet vakar gavome informaciją, kad greičiausiai gali būti 21 arba 23 gruodžio, t. y. kitą savaitę. (...) Kai bus vakcina užregistruota Europos vaistų agentūroj, per dvi-tris paras ji bus pristatyta į visas Europos valstybes vienu metu“, – trečiadienį per Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdį sakė SAM atstovas.
Anot jo, kol kas iš „BioNTech ir Pfizer“ yra gauta informacija, kad į Lietuvą bus pristatyta 9750 vakcinų dozių, kurių užtektų vakcinuoti 5 tūkst. žmonių, nes reikia dviejų vakcinų dozių, bet gaunama informacija nuolat keičiasi.
Kauno klinikų generalinis direktorius Renaldas Jurkevičius teigė, kad Kalėdos kaip šventinis laikotarpis būtų pats tinkamiausias laikas vakcinuoti medikus, nes dėl reakcijos į vakcinas dalis jų gali būti laikinai nedarbingi.
„Mes jau šiandien turėtume ruoštis, kad per Kalėdas skiepysime savo darbuotojus. Jei patvirtinimas bus 21 dieną Europos Sąjungoje, tikėtina, kad vakcinos atvyks per Kūčias ar Kalėdas, ir medicinos personalui skiepyti tai labai geras laikas“, – sakė direktorius.
„Jei me skiepysime skyriais, negalime tą pačią dieną skiepyti viso skyriaus, nes kitą dieną, tikėtina, bus karščiavimas, ir kitą dieną skyrius gali būti nedarbingas. Būtų labai geras laikas paskiepyti per Kalėdas, nes bus laisvų dienų, tai bus tas laikas, kai praeis alerginės reakcijos“, – pažymėjo R. Jurkevičius.
Santaros klinikų generalinis direktorius Feliksas Jankevičius teigė, kad didžiausias rūpestis yra kol kas nedidelis vakcinų skaičius, nes vien Santaros klinikose yra apie 7 tūkst. darbuotojų.
„Mūsų pagrindinė užduotis yra paskiepyti medikus, t. y. visus darbuotojus, ir tų vakcinų kiekis kol kas labai mažas, kurį planuojame gauti, arti 10 tūkst. dozių, o vien Santaros klinikose yra 7 tūkst. darbuotojų kartu su rezidentais. Esam numatę prioritetus, ką pirmoj eilėj skiepysim, jei gaunam šitokį kiekį, tai jei tai bus apie 3 tūkst., esam sudėlioję prioritetus, ir pirmoj eilėj bus skiepijami tiesioginį kontaktą su COVID-19 pacientais turintys medikai“, – sakė F. Jankevičius.
Seimo komiteto vadovas konservatorius Laurynas Kasčiūnas SAM atstovo klausė, kada Lietuvą pasieks kitos dozės vakcinų, didesni jų kiekiai, šis teigė, jog grafikas iki šiol neaiškus Europos mastu.
„Pirmadienį galimai gali atvažiuoti į Lietuvą nepilnai 10 tūkstančių vakcinų, kas reiškia, kad penki tūkstančiai žmonių gali būti vakcinuoti, nes reikia du kartus vakcinuoti. Norime visų pirma vakcinuoti gydytojus, bet gydytojų yra 40 tūkst.. Kada matysime planą, kada bus antras, trečias etapas, kada eisime į pažeidžiamiausias visuomenės grupes?“, – klausė L. Kasčiūnas.
A. Ščeponavičius atsakė, kad „visos šalys užduoda tą patį klausimą – koks yra tiekimo grafikas, nes pirmam variante mums buvo numatytas ženkliai didesnis vakcinų skaičius“.
„Tas vakcinų tiekimo grafikas yra preliminarus pateiktas ketvirčiais, bet jo nesilaikoma, šitą klausimą šiandien visos šalys kels Europos Komisijos posėdyje“, – sakė SAM Visuomenės sveikatos departamento direktorius.
Lietuva vakcinas nuo koronaviruso perka kartu su kitomis Europos Sąjungos šalimis. Farmacijos bendrovių sukurtas vakcinas nuo koronaviruso šiuo metu tikrina Europos vaistų agentūra, pirmosios dozės valstybes nares gali pasiekti šių metų pabaigoje.
Lietuva jau yra nusprendusi pirkti vakcinas iš šešių kompanijų – „Moderna, „AstraZeneca“, „Janssen Pharmaceutica NV“, „Sanofi ir GSK“, „BioNTech ir Pfizer“ bei „CureVac“.
Planuojama pirkti tiek vakcinų, kad jų pakaktų paskiepyti 70 proc. šalies gyventojų, tačiau dėl galiojančių susitarimų ir siekio sumažinti rizikas, jų bus perkama gerokai daugiau, nei reikėtų visiems gyventojams. Nepanaudotas vakcinas bus galima parduoti arba dovanoti trečiosioms šalims.
