• tv3.lt antras skaitomiausias lietuvos naujienu portalas

REKLAMA
Komentuoti
Nuoroda nukopijuota
DALINTIS

Pasaulyje yra šalių, kurios iki pusės savo nepriklausomybės istorijos pragyveno skolose. Įsipareigojimų nevykdymas (angl. default) arba valstybės nepajėgumas susimokėti skolas yra viena iš ekonominės krizės pasekmių. Šiuo metu su tokia problema kovoja daugelis pasaulio šalių, tačiau kai kurios iš jų tokią bėdą sprendžia toli gražu  ne pirmą kartą.

Pasaulyje yra šalių, kurios iki pusės savo nepriklausomybės istorijos pragyveno skolose. Įsipareigojimų nevykdymas (angl. default) arba valstybės nepajėgumas susimokėti skolas yra viena iš ekonominės krizės pasekmių. Šiuo metu su tokia problema kovoja daugelis pasaulio šalių, tačiau kai kurios iš jų tokią bėdą sprendžia toli gražu  ne pirmą kartą.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Lyderė – Graikija

Pastaruoju metu ekonomistų žvilgsniai prikaustyti prie Graikijos ir Portugalijos, kur, kaip teigia analitikai, įsipareigojimų nevykdymo tikimybė dėl skolų krizės euro zonoje yra didžiausia. Istoriniu požiūriu viskas yra logiška – iš kokios kitos šalies galima tikėtis, kad ji nevykdys savo įsipareigojimų, jei ne iš šalies, kuri pusę savo istorijos pragyveno, nevykdydama finansinių įsipareigojimų.

REKLAMA

„Bank of America Merill Lynch“ ekonomistai paskaičiavo (100 puslapių publikaciją apie finansų rinkų raidą galima pažiūrėti interneto svetainėje „Scribd“), kad nuo nepriklausomybės atgavimo 1829 metais Graikijos ekonominė būklė maždaug kas antri metai būdavo tokia, kad ji nepajėgdavo vykdyti savo įsipareigojimų arba restruktūrizuodavo tarptautines skolas. 48 proc. savo nepriklausomybės istorijos šalis pragyveno turėdami skolų, 5 kartus ji buvo priversta restruktūrizuoti savo tarptautinius įsiskolinimus. Jeigu pažvelgtume į duomenis, pateiktus 2008 metais pasirodžiusiame straipsnyje „This Time is Different: A Panoramic View of Eight Centuries of Financial Crises“ („Šį kartą viskas kitaip: finansinių krizių per aštuonerius amžius apžvalga“), kuriuo remiasi ir „Bank of America“,  pamatytume, kad įsipareigojimų nevykdymo požiūriu Graikiją „lenkia“ tik Angola, Hondūras, Centrinė Afrikos Respublika ir Ekvadoras.

REKLAMA
REKLAMA

Pagal „Merrill Lynch Global Equity Strategy“ duomenis, tik šiek tiek trumpesnį laiką nei Graikija nuo šalies nepriklausomybės atgavimo skolose skendėjo ir Meksika (44 proc.)  bei  Peru (40 proc.). Abiems šalims prireikė restruktūrizuoti savo tarpautines skolas net po 8 kartus.

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA

Vokiečiams prireikė ketvirčio amžiaus

Rekordininkė pagal atskirai paimtą įsipareigojimų nevykdymo trukmę yra ir Rusija. Po 1917 metų Spalio revoliucijos bolševikai atsisakė mokėti caro skolas. Susitarimas su Didžiąja Britanija dėl įsipareigojimų, susijusių su obligacijomis, kurių vertė nurodyta svarais sterlingais, restruktūrizavimo buvo pasiektas tik M. Gorbačiovo laikais – 1986 metais.  Kaip galima spręsti iš sovietinės patirties, šalies ekonominė būklė įsipareigojimų nevykdymo sąlygomis nebūtinai reiškia, kad šalis visą tą laikotarpį pergyvena depresiją ir suirutę: kai kada šalys paprasčiausiai negali susitarti.

REKLAMA

Antrąją vietą pagal įsipareigojimų nevykdymo trukmę užima Graikija, kuriai įsipareigojimų nevykdymas 1826 metais (graikai tada kariavo su Turkija dėl nepriklausomybės) uždarė tarptautines kapitalo rinkas daugiau kaip pusei amžiaus. Beje, savo įsipareigojimų nevykdymu garsėjo ne tik Graikija. Vokietijai, šiuo metu stipriausiai euro zonos ekonomikai, savo skolų problemoms sureguliuoti prireikė daugiau kaip 25 metų per pastaruosius du šimtmečius.

Lentelė (nuotr. Balsas.lt)

REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKLAMA
REKOMENDUOJAME
rekomenduojame
TOLIAU SKAITYKITE
× Pranešti klaidą
SIŲSTI
Į viršų