2013-2017 m. listeriozė buvo diagnozuota 37 asmenims, iš kurių 9 mirė (24 proc.). Daugiausia šios ligos atvejų buvo nustatyta 2016 m. (10 atv.) ir 2017 m. (9 atv.).
Europos ligų prevencijos ir kontrolės centro duomenimis, listeriozės atvejų skaičius pastaraisiais metais didėja. Nuo 2014 m. Europos Sąjungos (ES) / Europos ekonominės erdvės šalyse (EEE) užregistruota daugiau nei 2000 listeriozės atvejų. Dažniausiai ši liga diagnozuojama vyresniems nei 65 metų asmenims.
Listeriozę sukelia Listeria monocytogenes bakterijos. Tai yra reta, pasižyminti dideliu mirštamumu, kuris siekia 20-30 proc., liga. Pagrindinis infekcijos šaltinis yra gyvūninis maistas, vartojamas neapdorotas arba nepakankamai apdorotas karščiu.
Kadangi gyvūnai dažniausiai yra bakterijų nešiotojai, tokių gyvūnų mėsa, pienas ir jų produktai gali būti infekcijos šaltiniu. Listerijomis maistas gali būti užterštas ir jį tvarkant.
Labai dažnai listerijomis gali būti užterštas nevirintas, nepasterizuotas pienas ir iš jo pagaminti produktai. Užsikrėsti taip pat galima nuo žalių daržovių ir vandens.
Į dirvožemį ir ant daržovių listerijos patenka tręšiant jas galvijų mėšlu. L. monocytogenes bakterijos gali daugintis žemoje temperatūroje (šaldytuve) ir yra atsparios didelei druskos koncentracijai. L. monocytogenes bakterijas sunaikina pasterizavimas arba 30 minučių kaitinimas aukštesnėje nei 65,6 ºC temperatūroje.
Manoma, kad liga nuo žmogaus žmogui neplinta, išskyrus užsikrėtimo atvejus, kuomet besilaukianti moteris užkrečia vaisių per placentą arba gimdymo metu.
Daugeliui sveikų žmonių Listeria monocytogenes bakterijos nesukelia visiškai jokių simptomų, tačiau žmonėms su nusilpusia imunine sistema gali išsivystyti sunkios ligos klinikinės formos.
Nėščiosioms listeriozė gali pasireikšti ūmios viršutinių kvėpavimo takų infekcijos ar gripo požymiais, tačiau gali būti persileidimo, naujagimio listeriozės priežastimi. Vyresnio amžiaus žmonėms ir asmenims, kurių imunitetas nusilpęs, L. monocytogens bakterijos gali sukelti meningitą, encefalitą, sunkią kraujo infekciją ir kt.
ULAC specialistai rekomenduoja: Vartoti tik gerai karščiu apdorotą gyvūninį maistą: jautieną, kiaulieną, paukštieną ir kt. Prieš vartojimą kruopščiai nuplauti žalias daržoves. Žalią mėsą laikyti atskirai nuo šiluma apdoroto ar vartojimui paruošto maisto, siekiant išvengti kryžminės maisto taršos. Kruopščiai plauti rankas, įrankius, paviršius po sąlyčio su žalia mėsa, daržovėmis. Vengti nepasterizuoto, nevirinto pieno ir iš jo pagamintų produktų. Ilgiau šaldytuve laikytą paruoštą maistą gerai iškaitinti prieš vartojimą. Vengti bet kokio ilgesnį laiką šaldytuve laikyto gyvūninio maisto, ypatingai paštetų. Vengti šaltai rūkytų jūros produktų, šaltai rūkytų dešrų ar kitų panašių mėsos gaminių.
