„Mūsų skaičiavimai rodo, kad šalčio banga mums kainuos apie 5 mlrd. JAV dolerių (13 mlrd. litų), – CNBC pasakojo analitinės bendrovės „Planalytics“ vadovas Evanas Goldas. – Nuostolių skaičius didelis dėl to, kad šaltis vienaip ar kitaip paveikė du trečdalius JAV populiacijos – 200 mln. žmonių.“
Vadovo teigimu, daugiausia nuostolių patirta dėl sustojusio vartojimo, kritusios produktyvumo ir išaugusių šildymo sąskaitų. CNBC teigimu, panaši situacija buvo susiklosčiusi ir 2010-ais, kuomet sniego ir lietaus audros pridarė nuostolių už maždaug 30 mlrd. dolerių (76 mlrd. litų). Šį kartą pavyko išvengti audrų ir teko kovoti tik su šalčiu.
Konsultacinės bendrovės „IHS Global“ vyriausiasis ekonomistas Narimanas Behraveshas teigė manąs, kad šalčiai pirmąjį ketvirtį JAV ekonomikos augimą prislopins 0,1-0,2 procento.
„Neverta net abejoti, kad tam tikri sektoriai pajaus šaltį savo finansinėse ataskaitose. Per kelias dienas buvo atšaukta net 7 tūkst. skrydžių, o ką jau kalbėti apie ištuštėjusius restoranus ir parduotuves“, – sakė N. Behraveshas.
Tuo tarpu vieno didžiausio investicinio banko pasaulyje „Goldman Sachs“ analitikas Krisas Dawsey‘us pasakojo, kad šalčio banga atsispindės ir naujų darbo vietų statistikoje – daugiausia įtakos šalčiai turės statybų sektoriui.
Vis dėlto šaltis ne visiems reiškia sumažėjusias pajamas. „Kai kuriems šaltis tikrai buvo pelningas. Papilnėjusias kišenes pajus internetinių parduotuvių savininkai – namie įkalinti žmonės turi kitų būdų apsipirkinėjimui“, – sakė E. Goldas. Pastebima, kad ūgtelėjo ir kabelinės tiekėjų pajamos, bei benzino ir mazuto kainos.
Kuro kainos augimą lėmė išaugęs šildymo poreikis, kuris atsilieps gyventojams kito mėnesio šildymo sąskaitose, rašo CNBC. „Vasario mėnesį gyventojai turės mažiau nei įprastą laisvų pajamų, kurias galėtų skirti vartojimui – dalį resursų atims ūgtelėję komunaliniai mokesčiai“, – sakė E. Goldas.