Orlaiviu vaiduokliu pramintas lėktuvas „Piper PA-23–250-Aztec“ buvo įsigytas Lietuvoje iš Nidos aeroklubo tarybos pirmininko, Lietuvos kariuomenės rezervo karių asociacijos vadovo Broniaus Zaronskio. Orlaivio pirkėjai mokėjo grynaisiais pinigais, tačiau pirkimo dokumentuose sukeverzojo bet ką, kad nebūtų įmanoma įskaityti. Sandoris nebuvo patvirtintas notarine tvarka, nors šiuo metu tai būtina.
Pats B. Zaronskis portalui tv3.lt teigia, jog orlaivio kaina iš tiesų buvo mažesnė nei 24 tūkst. eurų, bet atskleisti sumą, už kurią pardavė lėktuvą, atsisako. Pašnekovas sako, jog iš viso atvyko trys vyrai, bet vienas jų buvo vairuotojas, kuris atvežė kitus du asmenis – jie ir pirko orlaivį, o sutartyje nurodoma neįskaitoma organizacija. Atvykę vyrai praleido kelias dienas, niekur neskubėjo: atvyko iš vakaro, pailsėjo, paskui apžiūrinėjo lėktuvą.
B. Zaronskis sako, nežinantis, kokios tautybės buvo lėktuvą perkantys asmenys, bet jis abejojo, ar tai galėjo būti bulgarai. Iš visų trijų asmenų tik vienas šiek tiek mokėjo rusiškai. Iš pradžių užsieniečius su B. Zaronskiu supažindinęs draugas sakė, kad užsieniečiai yra ukrainiečiai. B. Zaronskis pripažino, kad pirkėjai atsiskaitė grynais pinigais, sutartis buvo pasirašyta paprastai.
„Man labai rūpėjo atsikratyti tuo lėktuvu, nes trukdė gyventi: skraidyti nebeskraidžiau, o reikia prižiūrėti, rūpintis, kur laikyti“, – ketvirtadienį sakė B. Zaronskis.
Šio vaiduoklio skrydžio aplinkybes politikai ir institucijų atstovai trečiadienį aiškinosi Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto posėdyje.
Pirmiausia apie keistą orlaivio skrydį pranešė Bulgarijos žiniasklaida. Jis pakilo iš Lietuvos, kas nėra nelegalu, bet paskui kirto Lenkijos sieną, įskrido į Slovakijos, Vengrijos, Serbijos, Rumunijos oro erdvę ir pasiekė Bulgariją bei nutūpė nuošaliame aerodrome.
Dvimotoris orlaivis neturėjo skrydžio plano, atsakikliai buvo išjungti, o įgula nereagavo į jokius signalus. Vengrija ir Rumunija dėl šio orlaivio pakėlė naikintuvus, bet kai lėktuvas nusileido Bulgarijoje ir atvyko teisėsaugos institucijos, orlaivio įgula buvo dingusi, o motoras dar šiltas.
Lietuvos teisėsaugos institucijos, tirdamos šį įvykį bendradarbiauja su Bulgarijos institucijomis.
Lietuvos kariuomenės karinės oro pajėgos oficialiai teigė, kad mįslingasis orlaivis buvo pastebėtas į pietvakarius nuo Panevėžio Stetiškių aeroklubo, ties Rajūnais, esą orlaivis buvo stebimas iki pat Lenkijos.
Po šio įvykio Lietuvos institucijos svarsto susiaurinti nevaldomą oro erdvę ir plėsti valdomą erdvę, kad tokie smulkūs orlaiviai ateityje nebūtų panaudojami provokacijoms, mat Rusijai pradėjus karą Ukrainoje saugumo situacija regione dramatiškai pasikeitė. Jeigu orlaivis skrenda valdomoje oro erdvėje, jis turi pateikti skrydžio planą, turėti radijo ryšį, atsakiklį. Nevaldomoje oro erdvėje tokių dalykų nereikia. Taip pat Seime bus stabdomi siūlymai, kad tokiems sandoriams nereiktų notaro patvirtinimo.
Svarstoma ir apie aiškesnį skrydžių reglamentavimą nevaldomoje erdvėje – kad pilotai turėtų susisiekti su Karinių oro pajėgų budėtoju, telefonu praneštų apie skrydžio laiką, orlaivio registracijos numerį, kam lėktuvas priklauso, piloto vardą ir pavardę. O jei pakiltų nepranešę – oro pajėgos turėtų teisę reaguoti.
