Pasaulinės turizmo dienos išvakarėse Ūkio ministras D. Kreivys pasidžiaugė, kad pirmąjį šių metų pusmetį 1,2 procento padaugėjo į Lietuvą atvykstančių turistų.
Kelionių organizatoriai, viešbučių ir restoranų asociacija taip pat palankiai vertina nors ir menką augimą, tačiau kartu nurodo, kad šalis menkai reklamuojama užsienyje, trūksta aiškios turizmo raidos koncepcijos, o galiojanti mokesčių sistema ir neprognozuojamas susisiekimas užkerta Lietuvai galimybes konkuruoti net su kaimynėmis.
Mažiausios viešbučių kainos Europoje
Viešbučių ir restoranų asociacijos skaičiavimais, nuo metų pradžios Lietuvos viešbučių užimtumas sudarė 38 procentus. Pasak asociacijos prezidentės Evaldos Šiškauskienės, tai lėmė sezoniškumas ir didelis PVM tarifas viešbučių paslaugoms.: „Dabar mokestine baze mes taip „suvaryti“, kad ne tik negalime konkuruoti, bet esame visų savo kaimynių uodegoje. <..> Mes nebegalime vykdyti bendrų projektų, tokių, kaip vykdėme su latviais. Jie dėl to irgi visiškai nesidžiaugia mūsų pakeltu PVM, nes tikslas buvo formuoti Baltijos šalių regioną...“
Vadovė nurodo, kad Lenkijoje viešbučiams taikomas trigubai, o Latvijoje ir Estijoje – ko ne dvigubai mažesnis PVM tarifas (7, 10 ir 9 procentai atitinkamai).
E. Šiškauskienė skundžiasi ir maža vidutine kaina: asociacijos skaičiavimais Lietuvoje viena naktis dviviečiame viešbučio kambaryje be pusryčių ir PVM kainuoja 174 Litus. „Tai yra baisu!“ - sako prezidentė ir priduria, kad čia yra pigiausios nakvynės kainos visame regione, todėl apie papildomas išlaidas reklamai kalbėti sunku.
„O iš kokių pinigų? Viskas remiasi į pinigus, nes tu gali kiek nori turėti gerų idėjų. Imkime viešbučių sektorių: turistas, kuris atvažiuoja ir palieka, tarkime, tūkstantį litų Lietuvoje būdamas su viena nakvyne, trečdalį pinigų skiria pragyvenimui. Visa kita – parduotuvės, taksi ir restoranai. <..> Turistas iš savo lėšų sumoka tą PVM, ir nelieka lėšų iš ko reklamuotis.“ - sakė E. Šiškauskienė.
Su kitais važiavo rusai ir prancūzai
Vietiniai Pajūrio gyventojai pasakoja, kad praėjusią vasarą ten plūstelėjo atvykėlių iš Rusijos. Ne paslaptis – juos čia atginė ten siautėję didžiuliai gaisrai. Tuokart turizmo versle besidarbuojantieji netruko pastebėti rinkos suaktyvėjimą, o ir svečiams buvo proga, galbūt, pirmą kartą susipažinti su Lietuvą. Tada prabilta ir apie galimybes bei perspektyvas turėti supaprastintą vizų režimą su Rusija.
Iš Europos Sąjungos šalių, kur keliaujant jokių vizų nereikia, į Lietuvą taip pat važiuoja turistai. Atvažiuojamojo turizmo kompanijos Taiga Eurobaltica, kuri specializuojasi turistų iš prancūziškai kalbančių šalių atvykimu, direktorė Skaidra Kulakauskienė nepastebi atvykstamojo turizmo srauto padidėjimo, tačiau sako nematanti ir kritimo. Įmonės vadovė taip pat išskiria Lietuvą iš viso regiono:
„Savaime aišku, užkabino tai, kad Prancūzijoje, kuri turi gilią kultūrą ir yra turtinga menu ir istorija, žmones domina būtent kultūrinis turizmas. Organizuotas turizmas labiausia traukia užsienio turistą mūsų šalyje. Mes dirbame Baltijos regione, nes į vieną Lietuvą kol kas nerealu pritraukti organizuoto turizmo mases. - sako S. Kulakauskienė ir tęsia: - Kas dirba, tas ir nemiršta. Kas dirba, tas ir turi darbo. Šiaip turizmo rinkoje tikrai yra didelė konkurencija. Galite įsivaizduoti – tiek Latvijoje, tiek Estijoje irgi pardavinėja Baltijos šalis. Konkurencija mūsų srityje yra aštri ir žiauri, ir jau gana seniai – nieko naujo tame nėra. Turistinio produkto vartojimo prasme krizė vakariečius šiek tiek liečia. Aišku, mūsų pasiekiamumas, mūsų viešbučių kainos ir skrydžiai į Lietuvą - vis dar buvome baisioje duobėje, iš kurios lyg ir pradedame kapanotis.“ - sakė S. Kulakauskienė.
Trūksta šalies reklamos užsienyje
Apie tai, kad Lietuvos įvaizdis ir turizmo paslaugos galėtų būti aktyviau pristatomos užsienyje, kalbama senokai: sukurta ne viena komisija, vyko įvairūs konkursai, dalinti pinigai. Liepą patvirtinta Nacionalinė turizmo plėtros programa, kurioje nurodytos keturios pagrindinės kryptys: kultūrinį, aktyvųjį, sveikatos ir dalykinį (konferencijų) – turizmą. Čia taip pat konstatuojama, kad Lietuvoje nepakankamai išvystyta infrastruktūra, nesutvarkyta daugelis objektų, stringa susisiekimas.
Ūkio ministerijoje svarstom,a kaip atnaujinti Lietuvą reprezentuojančią interneto svetainę, kad ji taptų dar patrauklesnė ir naudingesnė. Į Balsas.lt klausimą, kas ruošia tinklapį ir kiek tai kainuos, Valstybinio turizmo departamento prie Ūkio ministerijos vyriausioji specialistė užsienio ryšiams Lidija Bajarūnienė atsakė, kad dar anksti kalbėti apie pinigus, nes nėra iki galo aiški koncepcija. Specialistė taip pat priduria, kad lieka neišnaudotos šiuolaikinių technologijų ir interneto teikiamos reklamos galimybės.
Tačiau, pasak pašnekovės, nemažai tikimasi iš prasidedančio projekto Discover Lithuania (Atrask Lietuvą). Numatoma, kad informacija apie Lietuvą bus pateikiama ir sparčiai populiarėjančiuose socialiniuose tinkluose:
„Manau, kad mes nepakankamai išnaudojame tų galimybių, moderniųjų technologijų, kurios yra dabar siūlomos. Visos naujos technologijos turėtų būti aktyviau panaudojamos populiarinant Lietuvą ir pristatant ją užsienio, taip pat ir vietiniams turistams.“ - sakė L. Bajarūnienė.
Kultūriniam turizmui – ES pinigai
Vienas Nacionalinės turizmo plėtros programos prioritetu – kultūrinis turizmas – gali būti perspektyvia niša. Šiuo metu kultūrinio turizmo plėtrai skiriama ES parama, tačiau rugsėjo pabaigoje Jašiūnų dvare apsilankęs Ūkio ministras D. Kreivys kritikavo, kad vietos specialistai nemoka rengti paraiškų finansavimui gauti. Turizmo departamento specialistė L. Bajarūnienė pasakoja, kad Tarptautinės turizmo dienos proga surengtame III – čiajame Lietuvos turizmo forume buvo plačiai diskutuota, kaip plėtoti kultūrinį turizmą:
„Buvo išsakyta labai daug minčių, ką mes turime padaryti, kaip pasinaudoti ES finansine parama, kur 29 procentai visos paramos skirta kultūros turizmo projektams, tai yra – kultūros paveldo pritaikymui turizmo reikmėms – tai yra iš tikrųjų labai daug. Ką mes darome gavę finansinę paramą: visų pirma yra sutvarkomas kultūros paveldo objektas, bet mūsų tikslas – kaip tą objektą padaryti patraukliu turistams. Vien pastatas savo vertybėmis yra labai gražu, bet reikia, kad būtų ir kompleksinė turizmo infrastruktūra. Tai yra labai svarbu, kad trauktume turistus, kad jiems būtų įdomu, kad būtų įvairių paslaugų“ - sakė L. Bajarūnienė.
Savo ruožtu S. Kulakauskienė taip pat pritaria, kad kultūrinis turizmas turi didelių perspektyvų:
„Viena iš tokių prioritetinių krypčių ir praktikoje yra atvažiuojamasis kultūrinis turizmas, kai mes parduodame tą potencialą, kurį mes turime, kurį mes puoselėjame, kurį tereikia reklamuoti, nes jis pas mus yra. Tai yra iš tiesų įdomus faktas, kad mūsų truputėlį kitoks paveldas, kitokia istorija domina kultūrinio turizmo ieškančius keliautojus. Tame kontekste, ir Vilniaus senamiestis, ir Keturių sostinių programa, šituo aspektu žiūrint, yra tikrai „patrauklus saldainiukas“ - sakė S. Kulakauskienė.
Šaltibarščių spalvos šalis
Metai iš metų netyla diskusijos, kaip Lietuvą pristatyti užsienyje. Patvirtinta „Drąsios šalies koncepcija ir prekės ženklas netrukus sulaukė kritikos. E. Šiškauskienė atkreipia dėmesį, kad be svarstymų nematyti jokių poslinkių: „Būtų labai gerai, kad tai nebūtų politinis sprendimas, nors, aišku, skamba kaip „kosmosas“, bet, kaip parodė praktika, kas bekurtų įvaizdį, kai baigiasi kadencija ar pasikeičia politiniai vėjai, tai nelieka nei pinigų, nei atsakingųjų, nei įvaizdžio. Ir likome mes su tuo šaltibarščių spalvos ženkleliu. „Drąsi Lietuva“ - na ir ką? Kokie pinigai buvo iššvaistyti, tai sunku net patikėti...“ - sakė E. Šiškauskienė.
Kelionių agentūros direktorė S. Kulaukauskienė pasakoja, kad tarptautinėje parodoje, iš kuriuos neseniai grįžo, Lietuva sunkiai išsiskiria iš viso Baltijos regiono:
„Pavyzdžiui, mes buvome du privatūs kelionių organizatoriai toje parodoje, tai ant vieno stendo buvo užrašyta „Baltijos šalys“ su klaida – jums tai sako kažką? O mes turėjome savo įmonės užrašą, bet neturėjome užrašo iš kur mes esame. Taigi Baltijos šalys buvo išskirtos atskirai dviem dalyviais, o šiaip tai veikia tas geografinis principas – Europa, Rytų Europa, Centrinė Europa. Taip, kad mes buvome lyg ir ne Europoje, mes buvome atskirai, kaip Baltijos šalys. Tai vat, apie mūsų žinomumą, apie Lietuvos ženkliuką, ar Jovaišos paiūlytą, ar tą oficialų, iš kurio mus visi atpažintų, svajoti dar nereikėtų...“ - sakė S. Kulakauskienė.
Pasak Balsas.lt pašnekovių, esant dabartinei mokesčių sistemai, vangiai dirbant valdžios institucijoms bei stringant susisiekimui, neverta tikėtis, kad ir kitais metais padaugės į Lietuvą atvažiuojančių turistų.
