Praėjus beveik trims dešimtmečiams po D.Britanijos ir Argentinos karo dėl Folklando Salų, įtampa tarp dviejų valstybių dėl šio salyno vėl kyla.
Nuo 1982 m., kai Argentina užėmė Folklando Salas (argentiniečiai jas vadina Malvinais), o britai po trumpo karo salyną atsiėmė, argentiniečiai taip niekada ir nepripažino jo priklausomybės britų karūnai. Dabar aistros tarp Londono ir Buenos Airių įsiplieskė dėl britų pradedamos naftos išteklių eksploatacijos šelfe greta salyno. Argentina pareikalavo nutraukti, jos manymu, neteisėtą naftos gavybą, o Didžioji Britanija atsisakė tai padaryti ir į pietinę Atlanto vandenyno dalį išsiuntė karo laivų.
Aistros dėl naftos gavybos
Nuo pat Folklando karo 1982 m. Didžioji Britanija ir Argentina nebuvo taip arti naujo karinio konfl ikto, kaip dabar. Buenos Airės kaltina Londoną, kad pažeidė šalies suverenitetą.
Apie ketinimus eksploatuoti gana nemenkus naftos ir dujų išteklius šalia atokių ir gana atšiaurių salų Atlanto pietuose britai kalbėjo jau seniai. Preliminariai skaičiuojama, kad čia galima išgauti iki 3,5 mlrd. barelių naftos ir 9 trln. kubinių metrų dujų. Pirmadienį 100 km į šiaurę nuo salų pradėjo veikti pirma naftos gavybos platforma. Argentina pareiškė, jog tai pažeidžia jos suverenitetą. Ofi cialiai argentiniečiai iki šiol Malvinų Salas laiko britų laikinai okupuota teritorija.
Jūroje per pastarąsias savaites įvyko keli incidentai, dėl kurių link Folklando salyno pajudėjo papildomos britų karo laivyno pajėgos. Buenos Airės paskelbė, kad bet kuris laivas, per jos teritorinius vandenis plaukiantis link Folklando arba link Didžiosios Britanijos kontroliuojamų Pietų Džordžijos ir Pietų Sandvičo salų, turi gauti išankstinį Argentinos vyriausybės leidimą. Britai atvirai išsišaipė iš šio siekio kontroliuoti laivybą aplink Folklandą, juo labiau – aplink kitas minėtas salas, esą jas laisvai galima priplaukti ir aplenkiant Argentinos teritorinius vandenis. Tačiau Buenos Airių atstovai pabrėžė, kad Malvinus jie laiko sava teritorija, ir turi teisę kontroliuoti teritorinius vandenis aplink šias salas.
Londonas ryžtingas
Patvirtindama savo ketinimų rimtumą, Argentinos vyriausybė ofi cialiai paskelbė, jog bet kuri bendrovė, vienaip ar kitaip prisidėsianti prie naftos ir dujų gavybos salyne, neteks teisės dirbti Argentinoje. Šalies karinių jūrų pajėgų laivai Atlante sulaikė transportinį laivą, plukdantį į Folklandą naftos gavybos įrangą.
Didžioji Britanija sureagavo gana ryžtingai. Premjeras Gordonas Braunas pareiškė, kad Pietų Atlante esančios britų ginkluotosios pajėgos atrems visus bandymus trukdyti susisiekimą tarp Folklando Salų ir išorinio pasaulio. Šiuo metu netoli salų patruliuoja du britų karo laivai. Jiems į pagalbą išsiųsti dar du koviniai laivai ir vienas tanklaivis. Pačiame Folklande dislokuota nedidelė įgula ir veikia aviacijos bazė, turinti palyginti kuklų orlaivių parką: keturis naikintuvus, du sraigtasparnius, vieną degalų papildymo ir vieną transportinį lėktuvą. Per 480 km nuo salų esančiose Argentinos karinėse pajėgose yra beveik pustrečio šimto lėktuvų ir sraigtasparnių, 23 koviniai laivai, neskaičiuojant desantinių ir pagalbinių.
Tačiau ta aplinkybė, kad Folklando Salos yra vos už kelių šimtų kilometrų nuo Argentinos ir už daugelio tūkstančių kilometrų nuo Didžiosios Britanijos, beveik prieš tris dešimtmečius nesukliudė britams laimėti karo dėl jų. Argentina salyną laiko savu nuo XIX a. pradžios, tačiau 1833 m. jį aneksavo Didžioji Britanija. Daugiau nei 12 tūkst. kvadratinių kilometrų užimančiose Folklando Salose šiuo metu gyvena per 3 tūkst. žmonių, kurių 90 proc. yra britų kilmės. Salų gyventojai daugiausia verčiasi avių auginimu, žvejyba ir turistų aptarnavimu. Pradedama naftos ir dujų gavyba turėtų labai pagyvinti salyno ekonomiką.
Argentina ieško sąjungininkų
Dabartinę įtampą tarp Londono ir Buenos Airių galima pavadinti šaltuoju Folklando karu. Tačiau situacija gali dar labiau įkaisti. Argentinos visuomenė įsiaudrinusi, aukščiausi šalies pareigūnai demonstruoja ryžtą vėl tarptautiniu mastu kelti salyno priklausomybės klausimą. Argentiniečių diplomatai aktyviai ieško sąjungininkų kitose Lotynų Amerikos šalyse. Ugningomis kalbomis garsėjantis Venesuelos prezidentas Hugas Čavesas jau pareiškė, kad galimo ginkluoto konfl ikto su britais akivaizdoje „Argentina neliks vieniša, kaip kad buvo 1982 metais“. Artimiausiu metu turėtų įvykti Jungtinių Tautų generalinio sekretoriaus Ban Ki Muno susitikimas su Argentinos užsienio reikalų ministru Chorche Tajana. Jame bus svarstoma susiklosčiusi padėtis.
Dr. Manvydas Vitkūnas
