Pasak jos, laikas parodys, ar suformuotos daugumos rūpesčiu taps Lietuvos žmonių gerovė, ar bylų vilkinimas iki senaties bei pinigų dalybos kriminalizuotų oligarchinių grupuočių naudai. D. Grybauskaitė taip pat apeliavo į klupčiojimus, kuriuos LSDP lyderis demonstravo pastarosiomis dienomis.
Balsas.lt aiškinosi, ar galima teigti, kad šalies valdžios formavimas šiuo metu vyksta sklandžiai ir ko apskritai reikėtų tikėtis toliau.
Politologas Vytautas Dumbliauskas teigė, kad klausimas dėl sklandumo – retorinis, nes vyktų sklandžiai, jei prezidentė, kalbėdama apie teikimą, nebūtų pažėrusi papildomos informacijos dėl savo pozicijos.
„Ji negalėjo neteikti A. Butkevičiaus, nes tokios yra žaidimo taisyklės, nustatytos Konstitucijos. Seimas gali tiesiog nepritarti jos siūlomai kandidatūrai ir ji juk negali siūlyti to, kam nepritars“, - svarstė politologas.
Jis priminė, kad Konstitucijos 67 straipsnis numato, kad Seimas pritaria arba nepritaria prezidento teikiamai Ministro pirmininko kandidatūrai.
„Prezidentė teikia tą, ką ir turėjo teikti. Papildomi vertinimai rodo tam tikrą poziciją. Galima spėti, kad dar gali būti niuansų tvirtinant Vyriausybės sudėtį dėl personalijų, nes ji gali netvirtinti A. Butkevičiaus atneštos Vyriausybės sudėties“, - sakė V. Dumbliauskas.
Pagal Konstitucijos 84 straipsnio 4 dalį, Prezidentė padeda sudaryti Vyriausybę ir tvirtina jos sudėtį, tačiau 92 straipsnio 3 dalis apriboja Ministrą pirmininką laikė – ten teigiama, kad jis ne vėliau nei per 15 dienų nuo paskyrimo pristato Seimui sudarytą ir Prezidentės patvirtintą Vyriausybę ir pateikia svarstyti jos programą.
„Jei rytoj A. Butkevičių patvirtina Seimas – Prezidentės ir jo diskusijai dėl personalijų yra 15 dienų. Čia ji gali dėl DP kandidatų tarti žodį. Dar gali eliminuoti juos“, - analizavo pašnekovas.
V. Dumbliauskas pabrėžė, kad Konstitucija, įpareigodama Ministrą pirmininką, įpareigoja ir Prezidentę, todėl negali būti begalinis blokavimas.
„Prezidentė laikosi tos pačios pozicijos, kaip ir prognozavo apžvalgininkai – palieka moralinę atsakomybę A. Butkevičiui. Ji savotiškai lieka toje pačioje moralinėje pozicijoje, bet politikos logika reikalauja, kad būtų Vyriausybė sudaryta“, - paaiškino politologas. Pasak jo, A. Butkevičius ir kiti koalicijos partneriai yra pasiruošę kompromisams ir viešai deklaruoja, kad pyktis su prezidente nenori. Net DP lyderis Viktoras Uspaskichas tikina, kad gerbia Prezidentę ir jai pritaria.
Toliau galimi keli įvykių scenarijai: vienas – sklandus – Prezidentė patvirtina A. Butkevičiaus teikiamos Vyriausybės sudėtį.
Kitas – A. Butkevičiaus teikiamos Vyriausybės prezidentė nepatvirtina ir jis yra priverstas keisti ministrų kandidatūras.
Fantastiškasis scenarijus – jei prezidentė netvirtina jokios kandidatūros iš DP ir koalicija sugriūna, tačiau, politologo manymu, prezidentė vargiai imsis griauti, juk tada šalis liktų be Vyriausybės: valdytų Andriaus Kubiliaus laikinojo Vyriausybė, o naujasis Seimas bombarduotų ją, visur balsuotų prieš. Tokia įvykių seka primintų Belgiją arba Bosniją ir Hercogoviną, kur išrinkus parlamentą, Vyriausybė niekaip negalėjo susiformuoti ilgiau nei metus. Precedentai įvyko tiek senosios demokratijos šalyje Belgijoje, tiek naujosios demokratijos kaip ir Lietuva – Bosnijoje ir Hercogovinoje.
Pasak V. Dumbliausko, toks dalykas yra politologiškai įmanomas ir Lietuvoje, ko dar niekada nebuvo, tačiau pabrėžė, kad tai tik fantazijos.
