2010 metų kovą šalies mokėjimų balanso einamosios sąskaitos balansas buvo deficitinis ir sudarė 369,2 mln. litų, praneša Lietuvos banko Statistikos departamentas.
Einamoji sąskaita
Palyginti su vasariu (kai balanso deficitas sudarė 36 mln. litų), deficitas padidėjo 333,2 mln. litų. Kovą einamosios sąskaitos balanso deficito padidėjimą daugiausia lėmė padidėjęs užsienio prekybos balanso deficitas. Šių metų sausio–kovo mėnesiais einamosios sąskaitos balanso deficitas sudarė 538,5 mln. litų, arba –2,6 procento bendrojo vidaus produkto (BVP). 2009 metų kovą einamosios sąskaitos balansas rodė 132,3 mln. litų perviršį, o sausio–kovo mėnesiais – 55,6 mln. litų deficitą, kuris sudarė –0,3 procento BVP.
Statistikos departamento prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės duomenimis, 2010 metų kovą, palyginti su vasariu, prekių eksportas padidėjo 6,6 procento, o prekių importas – 15,1 procento. Užsienio prekybos balanso deficitas kovą sudarė 667,8 mln. litų (vasarį deficitas siekė 313,7 mln. litų).
Šių metų sausio–kovo mėnesiais, palyginti su atitinkamu 2009-ųjų laikotarpiu, eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 10,9 ir 13,9 procento, o užsienio prekybos deficitas – 43,4 procento. Be mineralinių produktų, eksportas padidėjo 9,1 procento, o importas – 3,4 procento.
Šių metų kovą, palyginti su vasariu, paslaugų eksportas padidėjo 14,7 procento, o paslaugų importas – 22,1 procento, paslaugų balanso perviršis sudarė 134,4 mln. litų (2010 metų vasarį buvo 147,9 mln. litų). Per tris šių metų mėnesius, palyginti su atitinkamu 2009-ųjų laikotarpiu, paslaugų eksportas ir importas padidėjo atitinkamai 1,6 ir 6,1 procento, o paslaugų balanso perviršis sumažėjo 59,3 mln. litų (12,9 proc.).
Kovą bendras pajamų balanso deficitas sudarė 234,4 mln. litų (investicijų pajamų balanso deficitas sudarė 294,3 mln. litų, o darbo pajamų balanso perviršis buvo 59,9 mln. litų). Šių metų sausio–kovo mėnesiais bendras pajamų balanso deficitas sudarė 556,1 mln. litų. 2009 metų sausio–kovo mėnesiais bendras pajamų balanso deficitas sudarė 627,3 mln. litų. Pajamų balanso deficito sumažėjimą lėmė kitų investicijų pajamų balanso deficito sumažėjimas.
Einamųjų pervedimų balanso perviršis šių metų kovą sudarė 213,3 mln. litų ir, palyginti su vasariu, padidėjo 131,4 mln. litų. Tai lėmė apskaičiuotų įmokų į Europos Sąjungos (ES) biudžetą sumažėjimas (kovą jos sudarė 51,9 mln. litų, o vasario mėn. – 197,4 mln. litų). Kovo mėn. pervedimai iš ES paramos fondų sudarė 128,5 mln. litų ir, palyginti su vasario mėn., sumažėjo 20,9 procento. Privačių asmenų pervedimai iš užsienio kovo mėn. siekė 224,7 mln. litų ir, palyginti su vasario mėn., padidėjo 12,7 procento.
2010 metų sausio–kovo mėnesiais einamųjų pervedimų balanso perviršis sudarė 575,8 mln. litų (2009 metų sausio–kovo mėnesiais buvo 701,9 mln. litų). Pervedimai iš ES paramos fondų per minėtą laikotarpį sudarė 597,9 mln. litų (2,9 proc. BVP), o privačių asmenų pervedimai iš užsienio – 586,4 mln. litų (2,8 proc. BVP). Palyginti su 2009 metų sausio–kovo mėnesiais, einamųjų pervedimų balanso perviršis sumažėjo 18 procentų, pervedimai iš ES paramos fondų – 28,7 procento, o privačių asmenų pervedimai iš užsienio padidėjo 19,2 procento.
2010 metų sausio–kovo mėnesiais apskaičiuotos įmokos į ES biudžetą sudarė 357,8 mln. litų, o privačių asmenų pervedimai iš Lietuvos – 305,7 mln. litų (2009 m. sausio–kovo mėn. buvo atitinkamai 409,4 ir 253 mln. litų).
Kapitalo ir finansinė sąskaitos
2010 metų kovą, neįskaitant oficialiųjų tarptautinių atsargų, bendras Lietuvos investicijų užsienyje srautas (722,2 mln. litų) rodė investicijų užsienyje padidėjimą, o užsienio investicijų srautas Lietuvoje (2,3 mlrd. litų) rodė užsienio investicijų nutekėjimą iš Lietuvos. Todėl, įvertinus investicijų srautus į užsienį ir iš jo, bendras grynasis investicijų srautas rodė kapitalo nutekėjimą iš Lietuvos, kuris sudarė 3 mlrd. litų. 2010 metų sausio–kovo mėnesiais bendras grynasis investicijų srautas sudarė 144,6 mln. litų ir rodė įplaukas į Lietuvą. Neatlygintinių kapitalo pervedimų srautas į Lietuvą (kurį sudaro ES paramos fondų lėšos investiciniams projektams finansuoti) šių metų kovo mėn. sudarė 160,7 mln. litų, o sausio– kovo mėn. – 470,9 mln. litų. 2009 metų sausio–kovo mėnesiais šių pervedimų srautas sudarė 889,5 mln. litų.
2010 metų kovą tiesioginių užsienio investicijų (TUI) srautas Lietuvoje (135,4 mln. litų) rodė jų įplaukas, o šalies ūkio subjektų tiesioginių investicijų užsienyje srautas (63 mln. litų) rodė jų nutekėjimą. Todėl grynosios kovo TUI įplaukos sudarė 198,3 mln. litų.
Šių metų sausio–kovo mėnesiais TUI srautas į Lietuvą siekė 507,1 mln. litų ir, palyginti su atitinkamu 2009 m. laikotarpiu, sumažėjo 47,8 procento, o šalies tiesioginių investicijų srautas užsienyje (72,2 mln. litų) sumažėjo 5,4 karto. Šio laikotarpio grynasis TUI srautas sudarė 434,9 mln. litų, arba 2,1 procento BVP.
2010 metų kovą grynasis investicijų portfelio srautas (851,8 mln. litų) rodė šių investicijų nutekėjimą iš Lietuvos, o grynasis sausio–kovo mėn. srautas rodė šių investicijų įplaukas, kurios sudarė 4,5 mlrd. litų. Grynąsias investicijų portfelio įplaukas lėmė valdžios sektoriaus išplatinti skolos vertybiniai popieriai.
Kitų investicijų ir išvestinių finansinių priemonių grynasis srautas kovo mėn. (2,4 mlrd. litų) rodė šių investicijų nutekėjimą iš Lietuvos. Tai lėmė valdžios sektoriaus užsienio turto padidėjimas ir pinigų finansinių institucijų trumpalaikių įsipareigojimų sumažėjimas. Grynasis kitų investicijų ir išvestinių finansinių priemonių srautas 2010 metų sausio–kovo mėnesiais sudarė 4,8 mlrd. litų ir taip pat rodė jų nutekėjimą iš Lietuvos (2009 metų sausio–kovo mėnesiais grynasis šių investicijų nutekėjimas siekė 2 mlrd. litų).
Oficialiosios tarptautinės atsargos šių metų kovo mėnesį sumažėjo 2,99 mlrd. litų, arba 15,4 procento. Kovo pabaigoje jos sudarė 16,4 mlrd. litų (4,8 mlrd. eurų).
Oficialiųjų tarptautinių atsargų sumažėjimą lėmė 2,42 mlrd. litų sumažėję centrinės valdžios indėliai Lietuvos banke. Atsargas taip pat mažino sumažėję kitų pinigų finansinių institucijų indėliai Lietuvos banke ir Lietuvos banko išorės įsipareigojimai, atitinkamai 438,3 bei 166,2 mln. litų, ir specialiųjų skolinimosi teisių paskirstymo vertės pokytis (6,1 mln. litų). Oficialiųjų tarptautinių atsargų mažėjimą šiek tiek kompensavo padidėję kiti veiksniai (32,8 mln. litų) ir grynieji pinigai apyvartoje (11 mln. litų).
