Taip pat pradėta ir nuo nesmagaus, bet neišvengiamo pasiruošimo mokėti naują mokestį. Grūdų augintojai sunerimo, kai pastaraisiais mėnesiais žiniasklaida pateikė daug skandalingų duomenų apie maisto produktų kokybę. Daugiausia priekaištų teko mėsos perdirbėjams, tačiau keli akmenėliai nusileido ir į grūdų augintojų daržą.
Grūdų augintojų asociacija ketina skelbti pranešimą, kuriame patikins, kad jų nariai laikosi ES standartų. Tačiau pranešime neketinama užsiminti apie saiką praradusius ūkininkus. Neverta jų ginti, šitaip tik sau galima pakenkti. Juk sakoma, kad šaukštas deguto sugadina visą statinę gero medaus. Prisipažinkime, kad kai kuriuose ūkiuose pasiektas derlingumas stulbina. Šiek tiek susigaudantys žemės ūkyje žino, kaip pasiekiami tokie rekordiniai derliai. Žinoma, tai ne tik Lietuvos problema. Iš esmės iki praėjusio sezono niekas labai priekabiai netikrino, kiek ūkininkai naudoja trąšų ir chemikalų. Reti patikrinimai būdavo formalūs.
Ne vienas ūkininkas žino, kad nuo šio sezono, būtent ES iniciatyva, padėtis pradės keistis – gal ne iš karto, tačiau per keletą metų kiekvienas ūkininkas pajus rimtesnės kontrolės gniaužtus. Besilaikantiems ES standartų nereikia baimintis, o štai bandantiems bet kokia kaina pasiekti kuo daugiau pelno teks nusivilti – tokių galimybių grūdų augintojams kasmet mažės.
Keliama idėja supaprastinti standartus
Kitaip reikėtų vertinti ūkininkų ketinimus supaprastinti kai kuriuos grūdų kokybės standartus. Lietuvos grūdų augintojai nori pasinaudoti kai kurių Vakarų Europos šalių patirtimi ir nebeskirstyti grūdų į tiek daug klasių, kaip tai daroma iki šiol.
Nors iki šiol joks tyrimas neatliktas, tačiau augintojai žino, kad toks skirstymas yra naudingas grūdų supirkėjams.
„Kuo daugiau kriterijų, tuo grūdų supirkėjams kyla daugiau norų bei galimybių jais pasinaudoti. Nustatytos klasės iš esmės taikomos tik superkant grūdus, o eksportuojant kai kurios susilieja, taigi jos labiau reikalingos supirkėjams manipuliuoti supirkimo kainomis“, – tiesiai šviesiai sako Lietuvos grūdų augintojų asociacijos (LGAA) pirmininkas Romas Majauskas.
Skuodo rajone ūkininkaujantis Vidmantas Duonėla priduria, kad vienas kriterijų – rapsų aliejingumas – labiausiai priklauso nuo Dievo atsiųstų saulėtų dienų skaičiaus, o ne nuo ūkininko pastangų.
LGAA šią idėją dar pabrandins ir po mėnesio aptars su perdirbėjais. Tada bus galima numatyti tolesnę idėjos įgyvendinimo taktiką ir strategiją.
Asociacija išsirinko direktorių
Iki šiol LGAA turėjo ir turi iš ūkininkų renkamą pirmininką. Tačiau kiekvienas pirmininkas nuo neatmenamų laikų primindavo, kad jam pirmiausia rūpi darbai savo ūkyje. O rūpintis asociacijos darbais laisvo laiko lieka per mažai. Taigi reikia samdomo direktoriaus.
Kaip tarė, taip ir padarė. Tiesa, asociacijos kasoje labai nedaug pinigėlių. Tačiau grūdų augintojai viliasi, kad išrinktas direktorius turės galimybių pats pasididinti atlyginimą, jeigu jam pavyktų nors dešimt kartų padidinti asociacijos narių skaičių. Bėda, kad šiuo metu LGAA pluša ir už savo narius, ir už tuos, kurie naudojasi asociacijos pergalėmis.
Tiesą sakant, asociacijai pasisekė, nes bandomajam laikotarpiui išrinktas pirmininkas Žemės ūkio rūmų (ŽŪR) Augalininkystės skyriaus vedėjas Rimantas Lipskas nebuvo brangininkas.
„Pirmiausia reikia apibrėžti, ko iš manęs tikimasi, o tada matysime“, – miglotai kalbėjo beveik už grūdų tonos kainą sutikęs padirbėti ŽŪR specialistas.
Kitąmet įsigalios selekcinis mokestis
Grūdų augintojai su ūžesiu sutiko žinią, kad ne už kalnų ta diena, kai jiems reikės mokėti ne tik neretai nemokamą licencinį, bet ir selekcinį mokestį.
Tačiau kitos išeities nėra. Mūsų skaitytojai išsamiau apie tai skaitė „Valstiečių laikraštyje“ – vasario 20 d. išspausdinome Lietuvos žemdirbystės instituto doc. dr. Vytauto Ruzgo straipsnį „Nepakelti nuo žemės milijonai“.
Pasak Lietuvos sėklininkystės asociacijos tarybos pirmininko V. Ruzgo, kol kas siūlomas tik projektas, tačiau jau žinoma, kad naujoji tvarka įsigalios nuo 2011 m. – baigiasi stojimo į ES Lietuvos išsiderėtas laikotarpis.
Priminsime, kad selekcinis mokestis – tai ūkininko ar kito žemės naudotojo selekcininkui mokamas užmokestis už savo ūkyje užaugintą ir toliau sėjai savo ūkyje naudojamą saugomos veislės dauginamąją medžiagą.
Licencinis mokestis mokamas selekcininkui, kai šis parduoda ūkininkui arba kitam žemės naudotojui savo sukurtą veislę dauginti pagal licencinę sutartį.
Orientaciniais duomenimis, selekcinis mokestis paprastai sudaro pusę licencinio mokesčio dydžio – pastarasis yra įskaičiuotas į sertifikuotos sėklos kainą ir sudaro 45–50 Lt už toną sėklos. Pasak V.Ruzgo, įvertinus tai, kad vienos tonos sėklos užtenka apsėti 4–5 ha, selekcinis mokestis sudarytų apie 5 Lt už ha.
R.Majausko žiniomis, kai kuriose ES šalyse nustatytas 4 EUR už ha selekcinis mokestis.
Selekcinį mokestį reikės mokėti ne tik už grūdines kultūras, bet ir už bulves. Tiesa, auginantiems dar karo metais į Lietuvą vokiečių įvežtas bulves „amerikankas“ selekcinio mokesčio mokėti nereikės.
Albinas Čaplikas
