Lietuvoje tūkstančiui vyrų tenka apie 1200 moterų. Dar reikėtų pridėti, kad moterys gyvena apie 12 metų ilgiau. Šiais parametrais esame Europos lyderiai.
Tačiau, neretai teigiama, kad situacija yra dar baisesnė, nes dauguma vyrų – tik statistiniai vienetai, kuriems labiau rūpi kelias į aludę nei pas moterį. Nėra vyrų, nors ir ne karo metas.
Vyrai išjojo į karą?
Žavi keturiasdešimtmetė Irena visą dieną puošėsi, dažėsi ir kitaip kedeno plunksnas prieš pasimatymą.
Pasimatymas po trejų metų pertraukos, kai buvęs „kadras“ išlėkė šunkeliais, išsinešdamas bendras santaupas ir palikdamas tik sudaužytą širdį.
Likus pusvalandžiui iki sutarto laiko moteris sužino, kad kavalierius nebeturi laiko susitikti, nes išvyksta į kelionę su savo vaikais iš ankstesnės santuokos.
Taip, jis išsiskyręs, tačiau ir toliau rūpinasi atžalomis.
„Bent vienas vertas dėmesio, – sako moteris, pasirengusi laukti kito pasimatymo, nors visas dienos puošimasis nuėjo perniek. – Nežinau ar juoktis ar verkti, tačiau vyrų nebėra. Gal į karą išjojo“
Jai prieštarauja penkiasdešimtmetė Vilma. Ji taip pat gyvena be vyro, tačiau jos nuomonė labiau kritiška moterų atžvilgiu. „Daug moterų iš viso nekenčia vyrų giminės ir jų nenori. Jas įskaudino vienas, o blogi tapo visi“.
Vyrai vengia kalbėti šia tema. Anonimiškai tik puse lūpų ironiškai prasitaria: „Taip, vyrai iš tiesų išjojo į karą. Tik ša, niekam nesakyk, kad mes čia esame – aplinkui vien feministės“.
Skaičiai
Jei žiūrėtume statistiką, suprastume, kad vyrai greičiau išsižudo, nei natūraliai miršta.
Pavyzdžiui, nuo atsitiktinio apsinuodijimo alkoholiu per metus miršta apie 80-90 moterų, o vyrų kone penkiskart daugiau.
Daugiau vyrų miršta nuo išorinių mirties priežasčių, ypač dėl savižudybių. Tokių mirties atvejų tarp moterų – apie pusšimtį, o vyrų – apie 250.
Džiugu, kad gyvenimo trukmė Lietuvoje šiek tiek pailgėjo, tačiau atotrūkis tarp vyrų ir moterų pasiliko panašus. Moterys išgyvena vidutiniškai iki 80 metų, o vyrai – iki 68-erių.
Reikėtų pažymėti, kad Lietuva yra viena iš pirmaujančių valstybių Europos Sąjungoje pagal moterų vadovių skaičių. Gal tai reiškia, kad vyrai užleidžia pozicijas dailiajai lyčiai?
Ko ieškai – tą randi
Vilma žino statistiką. Taip, moterų iš tiesų yra daugiau, vyrai anksčiau miršta, tačiau blogiausia yra tai, kad patys „einamiausi“ – 30-50 metų vyrai – dažniausiai pageriantys, nesportuojantys, be laiko susenę.
„Vyrai, atsibuskit, nebegerkit, jūs tikrai labai reikalingi mums, moterims“, – ragina Vilma nesusipratėlius vyrus.
Brandi moteris žino, kad vyrą trumpam romanui surasti nesudėtinga, tačiau gyvenimo draugo ieškoti neverta, nes jo reikia tiesiog laukti ir labai norėti.
„Turime palikti vietos natūraliam traukos dėsniui. Lai tuo pasirūpina visata ir likimas“, – šypteli Vilma.
Moteris siūlo kiekvienam paklausti savęs – kas yra vyras ir moteris. Gal mes jau užmiršome ir neatpažįstame vienas kito. Gal net savęs.
„Žinau, kad tos, kurios čiumpa pirmą pasitaikiusį – turi prastą savivertę. Vyrai neišnyko, o pritraukiame tokius, kokių esame verti. Jei būsiu kvaila princesė tai tokio karalaičio ir sulauksiu“, – šmaikštauja Vilma.
Neseniai jai teko keliauti po Norvegiją. Ten daugybės kilometrų spinduliu nesutiko nei vyrų, nei vaikų, nors civilizacijos buvo pakankamai. Tiesa, didesni miestai toli. Gal tai ne vien Lietuvos problema?
Nenori tapti voveraite
Trisdešimtmetė Edita – netekėjusi ir neturinti. vaikų. Taip pat neturi ir nuolatinio partnerio.
Tiesą sakant, jo ir neieško. O jei koks susižavi, tai po kelių savaičių jam parodomos durys. Nėra čia ko į jos laisvę kėsintis.
„Per daug dievinu laisvę, kad savo gyvenimą susiečiau su kitu žmogumi. O be to, nelabai yra žmonių, su kuriais būtų galima dalytis gyvenimu“, – išrėžė Edita, tačiau vėliau pati pripažino gerai nesuprantanti nuo ko ir pas ką bėganti, ko ieškanti.
Spėlioja moteris, gal jai įgimta vienišauti ir prie nieko neprisirišti?
„Tikiuosi, kad straipsnyje nebus kokio psichologo komentaro, kuris mane pavadins nenormalia – tokiame amžiuje ir nežino, ko nori“, – su šypsena būgštavo Edita.
Kas yra laisvė, anot Editos?
Žmogaus gebėjimas neįsipareigojus bendrauti su priešingos lyties atstovu. Mat anksčiau buvo svarbu susituokti, turėti vaikų ir kartu gyventi iki grabo lentos.
Dabar, jos manymu, žmonės būna kartu tol, kol jiems gera. O jei prasideda rutina, nuobodulys ir vienas kito reguliavimas – laikas skirtis.
„Žmogus tapo lankstesnis gyvenime ir santykiuose. Moka puoselėti savo unikalumą. Vyras jau nebėra namų relikvija. Moteris – nėra namų židinio saugotoja. Kiekvienas esame įvairiapusis žmogus“, – kalbėjo ir tarsi teisino save Edita.
Ji įsitikinusi, kad gyvenimas derinantis prie dar vieno žmogaus netenka prasmės. „Tada tampi vovere, bėgančia rate. Gal ir yra vyrų, paskui kuriuos norėtųsi eiti visą gyvenimą, tačiau dažniausiai jie irgi mėgsta laisvę“.
Šeimos Edita vengia. Sako nenorinti prisiimti tokios didžiulės atsakomybės už vaikus, kol savimi dar dorai nepasirūpina.
Idealus variantas?
Silvija – dvidešimt metų gyvena su vyru. Lietuvos masteliu tokia trukmė pretenduoja į gerus rodiklius. Aplinkinių manymu jie – tvarkinga šeima. Ji susituokusi, vaikai turi tėvą.
„Į mane visokiuose susibūrimuose moteriškės nežiūri kreivai kaip į mano vienišą bičiulę, kurią vertina kaip potencialią konkurentę. Bet ne socialinis statusas lėmė tokį mano pasirinkimą. Gyvenimą kartu padėjo ištverti būtent tai, kad mano požiūriu, vaikai turi gyventi pilnoje šeimoje, matyti skirtingų lyčių santykius, vaidmenis. Taip – be abejonės kentėti ir ištverti. Santuoka kaip darbas – nekenti viršininko, užkniso bendradarbiai, vis pakišantys kokią kiaulę, nori rytą ilgiau pamiegoti, bet vis tiek eini į jį. Nes kas tu būsi, jei nedirbsi?“, – karštai tikina Silvija.
Ši moteris į santuoką stengiasi žiūrėti gyvenimiškomis akimis. Santuoką kuri su žmogumi, kuris yra svetimas, turi kitokius įpročius. Santuokos esmė – gludinti, švelninti aštrias briaunas, mažinti neatitikimus.
„Dažniausiai taikstosi prie tų nelygumų moterys, o ne vyrai. Ant savęs dažnai supykstu ir klausiu: kodėl aš visą laiką turiu prisitaikyti, stebėti jo nuotaikas, bendrauti su tais žmonėmis, kurie jam patinka, atostogauti taip, kaip jis mėgsta? Bet pyktis klausimais ir baigiasi. Kartais pagalvoju, kad suklydau, bendram gyvenimo keliui pasirinkau ne tą žmogų? O tada apsidairau aplink ir suprantu – nepažįstu nei vieno vyro, su kuriuo norėčiau gyventi. Iš pirmo žvilgsnio malonus įtakingas verslininkas pasirodo beesąs baisingas chamas, o galantiškų manierų vyriškis – visiškas nevykėlis, gyvenantis su mama iš jos pensijos“, – savo pastebėjimais dalinosi moteris.
Silvija juokauja – kuo jai daugiau metų, tuo labiau patinka moterys.
Silvija nemano, kad vyrų yra per mažai. Ji mano, jog gyvenimas moteris išmokė būti savarankiškomis, uždirbti pinigus sau ir visai šeimai, todėl šalia tokių moterų vyrams darosi ankšta.
Alvydas JANUŠEVIČIUS