Dianos Nausėdienės baltos spalvos suknelė kukli, be jokių papildomų raštų ar papuošimų. Ji – be gilios iškirptės, subtili. Rankovių ilgis – trijų/ketvirčių. Miestiečių ir sostinės svečių akys krypo į D.Nausėdienės aukso spalvos pakabuką, kuris tapo pagrindiniu jos aksesuaru.
Prie baltos suknelės moteris pasirinko juodos spalvos aukštakulnius. Plaukus pirmoji šalies dama susegė į tvarkingą kuoduką.
O štai dukros, nenorėdamos užgožti mamos, pasirinko šiek tiek tamsesnės spalvos sukneles. Vyresnioji Gedailė pasidabino kuklia, elegantiška, smėlio spalvos suknele. O štai Ugnė dėvėjo šiek tiek šviesesnės spalvos suknelę, margintą gėlių žiedais. Abi merginos savo sukneles perjuosė dirželiais. Jie taip pat simboliški – juodos ir baltos spalvos.
Abi dukros nė per žingsnį nesitraukė nuo tėvų ir noriai šypsojosi visiems susirinkusiems.
Ši šventė yra vienas ypatingesnių renginių valstybės gyvenime, jis vyksta tik kas penkerius metus. „Tai labai iškilmingas ir svarbus renginys. Jis taip pat privalo būti gražus, atitikti protokolo reikalavimus“, – sako protokolo specialistas Arminas Lydeka. Anot jo, visus inauguracinius renginius galima padalyti į dvi dalis. Viena dalis protokoliniai teisiniai renginiai, o kita – protokoliniai šventiniai renginiai.
Protokoliniai teisiniai renginiai reiškia, kad yra teisės aktai, kuriuos turi atitikti šie renginiai. Jei to nebus, inauguracija bus negaliojanti.
„Pirmiausia yra priesaikos davimas, tai vienas pagrindinių inauguracijos renginių. Nuo tos akimirkos, kai prezidentas prisiekia jis pradeda eiti pareigas. Iki tos akimirkos pareigas eina buvęs prezidentas. Priesaikos momentas yra visos inauguracijos kertinis akmuo, priesaika duodama Seime. Ją priima Konstitucinio Teismo pirmininkas“, – pasakojo specialistas.
Kitas svarbus momentas – naujai išrinkto ir prisiekusio prezidento apdovanojimas pagrindiniu valstybės ordinu, tai yra – Vytauto Didžiojo ordinu su aukso grandine. Jį uždeda Seimo pirmininkas. Tai prezidento regalija. Atkūrus nepriklausomybę tokia tradicija atsirado ne išsyk, įstatymas dėl jos įteikimo buvo priimtas vėliau.
Trečias momentas yra prezidentinės vėliavos iškėlimas. Tam, kad naujoji prezidentinė vėliava būtų iškelta privalu nuimti senąją. Pagal tradiciją senoji vėliava atiduodama kadenciją baigiančiam šalies vadovui. Tai palydi salvės, pabūklų šūviai ir kiti iškilmingi protokoliniai – kariniai gestai.
Ir paskutinis momentas yra Vyriausybės įgaliojimų grąžinimas. Taip daroma pripažįstant, kad atsirado naujas valstybės vadovas, todėl grąžinami įgaliojimai tikintis, kad jie vėl bus suteikti.
