Per pusantro mėnesio trukusį koncertinį turą smuikininkė Dalia Kuznecovaitė grojo pačiose didžiausiose ir pilnut pilnutėlėse Kanados, Meksikos ir Prancūzijos koncertų salėse, o publika jaunosios kartos solistei iš Lietuvos plojo stovėdama.
Prancūzijoje esanti prestižinė H.Berliozo operos salė, kurioje telpa per 3 tūkst. klausytojų, buvo viena didžiausių, kur lietuvei iki šiol teko groti. Koncertą tiesiogiai transliavo televizija ir radijas, o salė buvo pilnut pilnutėlė. Koncerte lietuvė atliko Vaksmano (Waxman) fantaziją „Karmen“. „Po koncerto prie manęs priėjo prancūzų dirigentas maestro R.Keringas (R.Koering) ir pasakė, kad lygiai prieš metus šioje salėje tą patį kūrinį atliko Vadimas Repinas – vienas garsiausių šių dienų smuikininkų. Tuomet aš pasijutau tikrai labai įvertinta, galėdama stovėti šalia pačių geriausių pasaulio smuikininkų. Kitame koncerte, kuris vyko „Theatre de l'Etan“ salėje Perpinjano mieste, dalyvavo ir labai žymi bulgarų pianistė Plamena Mangova, o dirigavo latvis Andris Poga“, – įspūdžiais dalijasi smuikininkė.
Ekstremali kelionė Meksikoje
Pirmasis koncertas vyko „Jack Singer“ koncertų salėje Kalgaryje, kur telpa maždaug 2,5 tūkst. klausytojų, ir buvo skirtas Meksikos 200 metų nepriklausomybei paminėti, todėl skambėjo tik Meksikos kompozitorių kūriniai. Dalia griežė Manuelio Ponsė (Manuel Ponce) koncertą smuikui, kuris yra dedikuotas garsiajam smuikininkui Henrikui Šeringui (Henryk Szeryng). „Klausytojai mano pasirodymą priėmė itin šiltai, sulaukiau gausių aplodismentų, atlikus kūrinį visa publika atsistojo ir prašė pakartoti. Todėl, sulaukusi tokių ovacijų, atlikau N.Paganinio „Molinarą“, – tokiu pasisekimu džiaugiasi lietuvė.
Smuikininkės dienotvarkė, koncertuojant Meksikoje, atrodė maždaug taip: apie pietus ją iš viešbučio paėmęs vairuotojas veždavo į miestą, kuriame vyks koncertas. Kadangi Meksikoje atstumai tarp miestų dideli, ir kelionė į vieną pusę trunka mažiausiai porą valandų. Po koncerto, kuris paprastai prasidėdavo 20 val., su dirigentu maestro Batisu (Batiz) pavakarieniauja ir tik naktį parvyksta į viešbutį. Kitą dieną programa ta pati. Ir taip dešimt dienų. „Žinoma, tai buvo labai įtemptas laikotarpis, trūko miego, kamavo nuovargis. Tačiau visada stengiausi scenoje parodyti tai, ką galiu geriausia, save visą atiduoti klausytojams, užmegzti kontaktą su publika. Ir, atrodo, tai buvo įvertinta. Kiekvienas koncertas baigdavosi didelėmis ovacijomis, salės būdavo visuomet perpildytos, po kiekvieno koncerto, paprašyta publikos, atlikdavau dar porą kūrinėlių. Na, ir, matyt, tokios teigiamos emocijos mane pakraudavo kitiems koncertams, suteikdavo stiprybės eiti toliau, tobulinti savo grojimo lygį per kiekvieną koncertą“, – sėkme džiaugiasi mergina, po šio koncertinio turo sulaukusi kvietimų koncertuoti Kinijoje, Portugalijoje, Argentinoje, Kolumbijoje.
Kartą su maestro Batisu pakliuvo į keliasdešimt kilometrų besidriekiančią mašinų spūstį: „Matėme, kaip eina minutės, paskui ir valandos, o mes kaip judame, taip judame vėžlio greičiu. Maždaug likus valandai iki koncerto pavyko ištrūkti iš spūsties ir pajudėti automagistrale. Maestro Batisas pradėjo labai nerimauti, kad smarkiai vėluosime į koncertą, tad susisiekėme su policijos pareigūnais ir susitarėme, kad, esant reikalui, jie mus palydės su švyturėliais. Tačiau mūsų vairuotojas buvo gana drąsus ir, nepaisydamas 70 km/h apribojimo, greičio pedalą paspaudė iki 170... Mes į koncertą atvykome laiku, tačiau kelionė buvo gana ekstremali: važiavimas siaurais keliais žaibišku greičiu buvo panašus į pasivažinėjimą atrakcionų parke“, – juokiasi mergina.
Lietuviška duona skanesnė
Per šį laikotarpį smuikininkė iš viso turėjo vienuolika solinių koncertų su skirtingais orkestrais. „Manau, beveik visi muzikai, kurie turi koncertų įvairiose šalyse, keliauja vieni. Tuomet pajuntamas ir vienat vės skonis... Bet visuomet po ilgų koncertinių turų yra be galo malonu grįžti namo, susitikti su brangiais žmonėmis, įvertinti tai, ko paprastai gal net nepastebi...“ – sako šiuo metu Vokietijoje gyvenanti smuikininkė.
Po paskutinio koncerto Meksikoje porai dienų buvo parskridusi į Lietuvą. Buvo labai maloniai nustebinta draugų – gimtadienio proga jie visai nelauktai pasirodė su fejerverkais Katedros aikštėje... „Tos kelios puikios dienos Lietuvoje prabėgo taip greitai, ir net nepajutau, kad jau atėjo metas vėl kažkur išskristi. Lietuvos labai pasiilgstu ir, manau, visada pasiilgsiu, nes tai mano namai, šalis, kurioje aš užaugau ir kuri man visada buvo labai brangi. Labai džiaugiuosi kiekvienąkart galėdama grįžti į Vilnių, ir nors esu aplankiusi nemažai Europos ir Amerikos miestų, Vilnius man yra vienas jaukiausių ir gražiausių. Taip pat pasiilgstu ir lietuviško maisto, čia, atrodo, net ir duona turi visai kitą skonį. Dažnai prašau mamos man atsiųsti lietuviškų saldainių. Tokios smulkmenos vis dėlto padeda įveikti namų ilgesį“, – sako smuikininkė, kuri Vokietijos nelaiko savo svajonių šalimi.
Tačiau toje šalyje ji turi puikias galimybes studijuoti, tobulinti savo specialybės žinias, koncertuoti. Artimiausiuose lietuvės planuose yra soliniai koncertai Vokietijoje, vasario mėnesį grieš D. Šostakovičiaus koncertą Kijevo filharmonijoje, kovą skris koncertuoti į Katarą, balandį atliks S. Prokofjevo koncertą Sarbriukeno mieste, jis bus tiesiogiai transliuojamas į visas Europos šalis. „Kartais net supakavusi smuiką į futliarą pastebiu, kad vis dar galvoju, kaip galėčiau atlikti vieną ar kitą kūrinio vietą, girdžiu muziką savo ausyse, negaliu atsiriboti nuo kūrybinių minčių, – pasakoja ji. – Kad išliktum scenoje, kad publika gėrėtųsi tavo grojimu, visuomet turi būti pačios geriausios formos, nesvarbu, kad kai kada galbūt esi nuvargęs nuo ilgų kelionių ar įtempto darbo“.
Dosjė
Gimė 1988 spalio 11 d. Vilniuje.
Būdama ketverių pradėjo groti smuiku, aštuonerių jau grojo solo su Lietuvos kameriniu orkestru.
1995 – 2007 m. mokėsi Nacionalinėje M.K.Čiurlionio menų mokykloje.
2004 – 2006 m. stažavosi pas prof. Z.Bron (Vokietija).
2006 – 2007 m. studijavo jo klasėje Aukštojoje muzikos mokykloje Kelne.
Nuo 2007 m. studijuoja Aukštojoje muzikos ir teatro mokykloje Rostoke (Vokietija), prof. P. Munteanu klasėje.
Dalia yra trylikos tarptautinių bei respublikinių konkursų laureatė.
2007 m. laimėjo Didįjį prizą bei specialų prizą tarptautiniame konkurse – „Kloster Schontal“ (Vokietija).
2008 m. – tarptautinio J.Bramso konkurso laureatė (Austrija) bei laimėjo Mozarteum akademijos prizą.
2008 m. – pirmoji vieta bei aukso medalis tarptautiniame prestižiniame H. Šeringo konkurse Meksikoje.
