Svilinanti vasaros saulė ir neslūgstantis karštis – tokia kasdienybė, anot sinoptikų, laukia šią ir visą ateinančią savaitę. Tačiau ne visi karštais vasaros orais džiūgauja. Šalia žvyrkelio Panevėžio rajone gyvenantys Pociūnėlių kaimo gyventojai skundžiasi skęstantys dulkėse.
„Aš ant dulkių, ant dulkių visą laiką. Vaikai, anūkai daugiausia kenčia ir mes patys“, – sako Antanas.
Šiemet kaitra užsitęsė, tad kęsti dulkių kamuolius gyventojams tapo nebepakeliama.
„Išeiti į kiemą neįmanoma, kai važiuoja tos didelės mašinos, ypač tos sunkiasvorės, kur veža smėlį. Ar palaistytų, yra dulkių surišikliai, tegul ką nors daro, nu dabar kaip mums gyventi“, – teigia Audronė.
Nuo kelio atpučiamomis kietosiomis dalelėmis priverstiems kvėpuoti gyventojams mėgino padėti Paįstrio seniūnija. Tačiau kelias ne rajoninės reikšmės, juo rūpintis ir prižiūrėti turi Lietuvos automobilių kelių direkcija. Kelių priežiūros tarnybų seniūnas prašė bent retkarčiais žvyrkelį laistyti.
„Dar jų toks požiūris kelininkų, kas važiuoja, tegu ir laisto, taigi verslas sako, mes mokame mokesčius, tai sakau, gerai, važiuoja diedukas į turgų su bobute, bobutė sėdi atidarytoje bagažinėje ir laisto paskui save, kad kaimynams nedulkėtų“, – kalba Paįstrio seniūnas Virginijus Šležas.
O Automobilių kelių direkcijos padalinio vadovas Modestas Lukošiūnas sako, kad sprendimo nėra: „Nėra šiai dienai net nėra efektyvaus būdo, nes lėšų reikia ir asfalto dangoms taisyti, ir pakelių žolei pjauti.“
Termometro stulpeliams kylant, šylantis oras garina ir vandenį. Dalis kaimų jau kenčia nuo geriamojo vandens stygiaus, džiūsta daržai, kepa uogos. Štai Paįstrio ir Gegužinės kaimo gyventojai vandenį perka arba vežasi iš miesto. Dėl itin mažo vandens slėgio čiaupuose nėra kaip išsiskalbti drabužių ar išsiplauti indų.
„Dabar tie karščiai jau dideli, tai vos vos bėga. Visam kaimui kiti sako nuo pačio ryto net neturi“, – sako Virginijus.
Antrina ir seniūnas: „Didelė bėda su vandentiekiu, tiksliau, iki galo nebaigti rekonstrukcijos darbai žmonės vis tiek nori palaistyti, ypač vyresnio amžiaus, jam nesvarbu, kad kaimynas grįžęs nenusipraus, vaikų nenumaudys.“
Kaitrą kenčia ir gyvuliai. Juos dažniau puola kraujasiurbiai, ganyklose ūkininkams tenka dažniau girdyti. Deja, sinoptikai atokvėpio nuo karščių nežada.
„Einame tris kartus ir keturis, duodame gerti daugiau vandens išgeria, kai tokie karščiai. Visiems pavojinga, ir gyvuliams, ir žmonės karštis“, – sako Dalia.
„Kaitra tęsiasi nuo liepos 8 ir tęsis ir gali pasiekti beveik 10 d. tarpą. besitęsianti stichinė kaitra. Didžiojoje Lietuvos dalyje temperatūra kils ryt iki 30, galima sakyti, daug kur bus 31-33, vietomis iki 34 laipsnių. Didžiausia tikimybė, kad aukščiausia temperatūra iki 34 laipsnių bus apie Panevėžį, Utenos apskrityse“, – aiškina sinoptikė Edita Gečaitė.
Sinoptikai skelbia, kad visoje Lietuvoje jau įsivyravo stichinė kaitra. O karščiams nesitraukiant, įspėjami ir gyventojai: iki ketvirtadienio būtina labiau pasisaugoti saulės, stengtis nebūti lauke vidurdienį be kepurės, akinių nuo saulės ir apsaugos odai.
