Štai keletas iššūkyje dalyvavusiųjų atsiliepimų:
,,Iššūkių laikytis yra žymiai lengviau komandoje. Anksčiau, negalėdavau parduotuvėje ramiai praeiti, turėdavau ką nors saldaus nusipirkti. Dabar lengvai, net nepagalvoju. Ačiū“, - Jūratė
,,Išsilaisvinau nuo beprotiško saldumynų valgymo. Viena niekaip nesugebiečiau. Numečiau 5 kilogramus“, - Lilija Igelevič. ,,Man buvo lengviau nei tikėjausi. Pirmas dienas saldumo trūkumą kompensavau vaisiais, tačiau vėliau net ir jie tapo per saldūs. Nesiėmiau kraštutinumų, tačiau iššūkis paskatino ieškoti alternatyvų. Šventiniu laikotarpiu pasmaližiavau, bet vėl grįžtu į doros kelią, nes savijauta iššūkio metu buvo kur kas geresnė“, - Agnė Česnaitienė.
Vienai niekaip nepavyko atsisakyti saldumynų
,,Kai pamačiau, kad skelbiamas toks iššūkis, labai apsidžiaugiau, nes vienai niekaip nepavykdavo atsisakyti saldumynų. Man buvo lengva jame dalyvauti, nes viešai pasižadėjau nevalgyti saldumynų 30 dienų. Ir nevalgiau. Man jų net nesinorėjo. Tęsiau šį iššūkį net iki Kalėdų. Per šventes šiek tiek teko paragauti kai kurių saldumynų, bet man jų nesinori taip, kaip norėjosi anksčiau, iki iššūkio. Per tas 30 dienų netekau 1 kilogramo, vadinasi nevartojant saldumynų galima numesti svorio, jeigu reikia. Man svorio metimas nėra svarbiausias dalykas. Nuo saldumynų dažnai skaudėdavo skrandį, virškinimas sutrikdavo, dabar kol kas viskas tvarkoj. Tikiuosi, jeigu ir toliau nevartosiu saldumynų, tai savijauta tik gerės. Esu patenkinta, kad išbandžiau save ir dėkoju organizatoriams už šį iššūkį“, - Regina Urbonienė.
,,Iššūkiu labai džiaugiausi ir laikiausi sąžiningai, nedidelių nuklydimų buvo tik per šventes. Šventės baigėsi ir iššūkį tęsiu toliau. Gera buvo jausti bendraminčių palaikymą“, - Danutė Levickienė.
,,Nesiėmiau kraštutinumų, kelis kartus suvalgiau šaldytų trintų uogų su cukrumi. Iššūkis paskatino ieškoti alternatyvų. Šventiniu laikotarpiu pasmaližiavau - valgiau 75 proc. šokolado. Numečiau pusantro kilogramo, apimtys sumažėjo keliais centimetrais, sveriu 55 kg, ūgis – 165, nebuvo iš kur lieknėti daugiau“, - Genutė Vitkutė.
,,Laikiausi sąžiningai. Jokių blogų pojūčių nepatyriau, deja, ir jokių gerų. Tikėjausi, kad bent kiek svoris kris, bet ne. Ką supratau? Kad galiu be jų apsieiti, bet nėra prasmės. Taip kad vėl prie kavos suvalgau saldainį, tiesa, kavą įpratau gerti be cukraus“, - Romena.
Iki iššūkio daugiausiai ištverdavo dvi dienas
,,Prieš šį iššūkį savi tokie iššūkiai trukdavo daugiausiai dvi dienas. O čia, kai tokia komanda, atrodo, kad visuomet esi stebima. Po iššūkio saldumynai nebėra pagrindinis maistas. Pastebėjau, kad ne tik pasidarė lengviau (tiksliau, visai lengva) atsisakyti saldumo, bet ir apskritai nepersivalgyti, sustoti laiku. Dažniausiai saldžiai nesinori, o jeigu ir norisi, tai suvalgius (dirbtinų skanumynų) kažkaip negera. Per šventes padauginus (nors neatrodė tiek daug) šokoladų pradėjo galvą skaudėti, nieko nebesinorėjo, net pulsas pakilo nuo to sunkumo, sau vietos rasti neįmanoma. Tai šiuo metu iššūkio taip griežtai netęsiu, bet tiesiog nevalgau arba retai, iš tingėjmo, kai norisi ko nors skanaus (nebūtinai saldaus) ir yra kas netyčia po ranka, svečiuose - įprotis labiau. Niekada nemaniau, kad gali būti taip paprasta be to gyventi, didelis ačiū organizatoriams“, - Asta Lenkaitytė.
,,Iššūkį išlaikiau! Iki Kalėdų be cukraus! Per šventes truputį leidau sau atsipalaiduoti, bet labai saikingai. Dabar ir toliau laikausi šio iššūkio. Privalumas, jog nebenoriu saldumynų, savijauta žymiai geresnė, veido oda pagražėjo, -3 kilogramai, ko daugiau reikia?“, - Sandra.
,,30 dienų atlaikiau, per šventes nusidėjau, dabar tęsiu neterminuotai. Nusidėjau valgydamas pyrago, saldainiais nesusigundžiau“, - Gediminas.
Su bendraminčiais - gerokai lengviau
,,Prie iššūkio prisijungiau jau vėliau, taigi iki iššūkio pabaigos man dar liko trys dienos. Sunkiausia buvo pora pirmų dienų, tada dar keli lūžiai pasikartojo kažkur po penkių dienų, po aštuonių, vėliau vis silpniau ir lengviau praeidavo. Sunkiausia, kai pamatai saldumynus, taigi, automatiškai vengiau juos matyti, saldumynus, kuriuos valgo namiškiai paslėpiau nuo savo akių, parduotuvėje pro saldainių skyrių prabėgdavau. Metus saldumynus pasidarė svarbiau, kokį tą vadinamą normalų maistą valgau, iškart norėjosi ką nors skaniau pasigaminti. Turėjau įprotį, po rimto maisto visada suvalgyti ką nors saldaus, tai pirmą, antrą savaitę tas noras automatiškai kildavo, bet šiuo metu, mėnesio gale, įpročio jau nebeliko. Šiek tiek vis dar valgau saldumynų be rafinuoto cukraus, su stevija, kartais su fruktoze ar saldikliu. Tokių saldumynų nusipirkdavau daugiau, jei kildavo koks stresas, taip pat yra įprotis užėjus į parduotuvę nusipirkti, todėl stengiausi mažiau vaikščioti į parduotuves. Kai tik pradėjau laikytis iššūkio, aštuntąją iššūkio dieną, vyko dalyvių susitikimas - tai jis labai įkvėpė ir padėjo! Tokie susitikimai manau labai naudingi, galima būtų padaryti ne tik maisto, bet tarkime kokį nors susitikimą žaidžiant stalo žaidimus, o gal į kiną nueiti kartu. Labai ačiū, kad yra ši grupė, matant, kad aplinkiniai žmonės irgi stengiasi, siekia, kliūna, vėl eina labai padeda ir įkvepia. Šiuo metu pagalvojus apie cukrinius saldumynus jaučiu, kad toks blokas užsidėjęs ir nesinori net pradėti, todėl manau tęsiu. Iššūkio metu keletą kartų valgiau cukraus, per Kūčias ir viename renginyje, kur nebuvo pasirinkimo. Tai cukrus buvo ypač saldus. Valgant labai saldžia uogienę ir suvalgius porciją, kuri man anksčiau būtų buvusi įprasta ir gal dar kartočiau, tą kartą buvau tiesiog persisotinus“, - Radha Priya Dasi.
,,O dabar pasigirsiu, džiaugiuosi, jog netyčia radau šį iššūkį ir kad aš tai įveikiau, tai - mano gyvenimo pergalė. Sunkiausia buvo penkta diena, bet atsilaikiau, o paskui jau geriau. Savijauta pagerėjo, jaučiausi kažkokia palengvėjusi, sąmoningai per Kalėdas neatsisakiau saldumynų, o ypač šokolado - mano mėgstamiausio iš saldumynų. Ir net keista, manęs jau netraukė valgyti kaip anksčiau, net jaučiausi nesveikai, skaudėjo skrandį. Todėl nutraukiau visus saldumynų valgymus, rodos, ir taip mažai jų ragavau. Po Kalėdų aš jau daugiau jokių saldumynų nevalgiau ir jaučiuosi puikiai, pradėjus iššūkį, visada atsiminsiu tą dieną, išmečiau, išdalinau visus saldumynus (dėl ramybės, kad neerzintų, o dabar pas mane vėl yra saldumynų, bet esu visai rami, net nekyla pagunda paragauti, jau užteko Kalėdinių paragavimų. Nežinau kaip toliau, bet dabar cukraus ir gaminių su pridėtiniu cukrumi nevartoju“, - Aldona Jasionienė.
Viskas arba nieko
,,Aš labai džiaugiausi, jog įsitraukiau į šį projektą, kadangi man jau buvo stadija, jog valgiau per dieną po kelias šokolado plyteles. Sekėsi laikytis puikiai, bet paslydau po 5 savaičių ir vėl grįžau prie panašaus kiekio. Tačiau supratau, kad man tinkamiausias kelias - atsisakyti visai. Aš kraštutinumų žmogus. Man viskas arba nieko. Nėra tai gerai, bet kol neišsiugdžiau kitaip - bandysiu su potraukiu saldumynams kovoti šitaip. Šiaip supratau, jog dažnai valgydavau saldumynus tik todėl kad būdavau alkana arba sunerimusi dėl kažko. Vėlgi, alternatyvos vis tiek būtinos ir kepdavau pastoviai sausainius sveikuolių su avižomis, riešutais bei vaisiais džiovintais ir pagardintais medumi. Tiesa, į šį projektą įtraukiau dar bent 4 saldumynų mėgėjus, tai jiems sekėsi geriau, nei man - jie nesilaikė labai kardinaliai, bet dabar geriau laikosi ir negrįžo prie didelio saldumynų kiekio“, - Vilma Ragauskienė.
Prie 30 dienų iššūkio grupės galite prisijungti bet kada, joje rasite daug bendraminčių išgyvenimų ar idėjų maisto, skanumynų gamybai be pridėtinio cukraus. Beje, šiuo metu grupėje vyksta miltų nevalgymo iššūkis.
Milda Noreikaitė
