R. Trucė sako, kad Reino sindromas – tai šalčio ar nervinio streso sukeliami priepuolinio pobūdžio plaštakų, retais atvejais pėdų pirštų, kraujotakos sutrikimai, kurie pasireiškia „trispalviu fenomenu“.
„Dažniausiai pasireiškia atšalus orams, tai reakcija į šaltį. Nervinio pobūdžio pasitaiko rečiau, iššaukia stiprus stresas“, – sako ji.
I. Sauserytė priduria, kad Reino sindromas – galūnių kraujotakos sutrikimas, sukeliamas šalčio ar didesnės nervinės įtampos. Turint šį sveikatos sutrikimą, žmogų vargina pasikartojantys kraujagyslių spazmai plaštakose ar pėdose.
„Kiek rečiau, sindromas nusitaiko ir į nosies, lūpų ar ausų kraujagysles. Dažniausiai jis pasireiškia vėsesnio klimato šalyse gyvenantiems žmonėms, dažniau iki 30-ies metų amžiaus, taip pat tiems, kurių šeimos sveikatos istorijoje jau yra buvę Reino ligos atvejų.
Nemalonūs simptomai gali pasireikšti ir tiems, kas turi antrinių ligų diagnozių, pavyzdžiui, sklerodermiją, vilkligę, serga įvairiomis autoimuninėmis ligomis, vėžiu, reumatiniu artritu, intensyviai naudoja pirštų bei pėdų jėgą, pavyzdžiui, itin dažnai grojant pianinu ar dirbant statybose su vibruojančia technika“, – sako vaistininkė Ieva.
Pagrindiniai Reino sindromo simptomai ir požymiai
Raimonda Trucė teigia, kad jis pasireiškia „margais pirštais“, t.y. pirštai iš pradžių pabąla, paskui pamėlsta, patampa dėmėti, o galiausiai parausta.
„Pirštai pasidaro skausmingi, tvinksintys, nejautrūs, atsiranda aptirpimo jausmas. Galimas net pirštų ištinimas raudonio fazėje. Būdingos šaltos galūnės. Jis dažniausiai prasideda jauno amžiaus moterims, 15-ais ar 20-ais gyvenimo metais. Serga apie 5-10 proc. populiacijos“, – teigia R. Truncė.
Vaistininkė komentuoja, kad Reino sindromas gali būti pirminis arba antrinis: „Pirminis – kai nerandama jokios kitos priežasties, kas gali sukelti sindromą. Tai vadinama Reino liga, kuri pasireiškia jauname amžiuje. Antrinis – esant kokiai nors kitai ligai, pavyzdžiui, vilkligei, onkologinėms ligoms, ar nustačius kitą priežastį: nušalimą, ar ilgą tam tikrų vaistų vartojimą.
Antrinis dažniausiai nustatomas vyresnio amžiaus žmonėms, ypač vyrams, bei turi daugiau pasekmių, tokių kaip pirštų gangrenavimas.“
Vaistininkė Ieva komentuoja, kad Reino sindromas pasireiškia atakomis, kurias dažniausiai iššaukia šaltis arba stiprus stresas. Atakos metu plaštakos, rankų bei kojų pirštai ar pėdos pakeičia spalvą: pabąla, o vėliau įgauna melsvą bei rausvą atspalvius.
„Tuo metu galima justi nutirpimą, pulsavimą. Taip nutinka, kai kraujagyslėse vyksta spazmai ir jos staiga susitraukia, apribodamos kraujo tekėjimą. Ataka trunka maždaug 10–15 minučių, o po to kraujas vėl teka įprastai. Dažnai ir ilgai šiuos epizodus patiriantiems žmonėms, pirštų galiukuose gali susiformuoti žaizdelės“, – teigia I. Sauserytė.
Kaip Reino sindromas gali paveikti kasdieninį gyvenimą?
Vaistininkė sako, kad jei tai yra pirminis Reino sindromas, tai daugiau momentinis vizualinis ir pojūčio diskomfortas, minimaliai darantis įtaką gyvenimo kokybei.
„Tačiau jei tai antrinis – atsiranda nemažai grėsmių gangrenoms, osteoporozėms, kaulų deformacijoms. Pagrindinė prevencija – šalčio vengimas. Žiemos metu reikėtų naudoti barjerines priemones, t.y. kremus, saugančius nuo šalčio, pirštines. Vengti šalto vandens“, – komentuoja „Gintarinės vaistinės“ vaistininkė Raimonda Truncė.
Ieva Sauserytė priduria, kad Reino sindromas nėra pavojingas. Atakos gali sukelti nemalonius jausmus, neatrodo itin estetiškai, tačiau nėra skausmingos ir trunka taip pat neilgai.
Moters teigimu, pasigilinus į įvairius savipagalbos būdus ar laikantis esminių sveiko gyvenimo būdo taisyklių, taip pat kontroliuojant šalutines sveikatos būkles, galima sėkmingai šį sindromą suvaldyti.
„Žinoma, gali pasitaikyti ir sudėtingesnių sindromo atvejų, kada skiriami tam tikri medikamentai ar tepalai, dar retesniais atvejais – minimalios operacijos ar injekcijos.
Dažniausiai, svarbu vengti šaltų temperatūrų, praktikuoti streso valdymo būdus, taip pat mažinti arba atsisakyti žalingų įpročių, rūpintis savo organizmu tiek užsiimant reguliaria fizine veikla, tiek stiprinant jį iš vidaus.
Jei mityba nėra visavertė, racioną reikėtų papildyti atitinkamais maisto papildais. Čia gali pasitarnauti resveratrolio turintys preparatai, vitaminai E, C, D, taip pat cinkas ir selenas. Reikėtų pasirūpinti, kad organizme netrūktų geležies – nuo jos priklauso hemoglobino susidarymas bei tinkama raudonųjų kraujo kūnelių funkcija.
Naudos suteikti gali ir vitaminas K bei kalcis, mat jie padeda palaikyti normalų kraujo krešėjimą bei tinkamą nervų impulsų perdavimą“, – komentuoja vaistininkė.
