Višta, vardu Ramunė, gyvena neįprastą broileriams gyvenimą. Paukštis buvo pasmerktas mirti. Leisgyvis viščiukas buvo rastas išmestas į šiukšlyną, prie vieno paukštyno. Ją rado žmonės ir taip vištaitė atkeliavo į Šakių rajoną, kur yra įkurta ūkio gyvūnų prieglauda. Broileris čia niekada nebus suvalgytas. Gyvens tol, kol nusibaigs sava mirtimi. Lyg jausdamas dėkingumą, paukštis be galo prisirišo prie žmonių.
Ūkio gyvūnų prieglaudą Šakių rajone, Jančių kaime, įkūrė dvi kaunietės – Ugnė ir Jurgita. Viena turi veterinarijos gydytojos diplomą, kita Veterinarijos akademijoje baigė Gyvūno ir žmogaus santykių studijas. Moterys nusprendė savo laiką ir žinias skirti nuskriaustiems, išmestiems ar sužalotiems ūkio gyvūnams.
Ūkyje prieglobstį rado ir du asilai. Vienam smarkiai sužalotas stuburas. Gerai matyti, kaip gyvūno nugara įlinkusi. Ant nesubrendusio asilo buvo jodinėjama, tad neatlaikė jo kaulai. Jei ne ši prieglauda, gyvūno ateitis būtų greičiausiai skerdykloje. Iš viso šiuo metu prieglaudoje gyvena du žirgai, pora asiliukų, keturios ožkos, būrys vištų, begalė šunų ir kačių. Sodybos šeimininkės sako, kad toks ūkis buvo ilgai puoselėjama svajonė.
„Čia buvo tokia sena vaikystės svajonė ir kraustytis su ta mintimi atrodė labai drąsu. Taip ima ir išsipildo. Bet tas noras buvo“, – sakė prieglaudos įkūrėja Ugnė Nedzinskaitė.
Tai nėra įprasta prieglauda, kur gyvūnai gauna tik paėsti ir turi stogą virš galvos. Su kiekvienu iš jų yra dirbama individualiai. Jei reikalingas gydymas – globotinis gydomas. Dažnai čia patenka žmonių skriaudžiami gyvūnai. Jiems skiriamas ypatingas dėmesys.
„Pirmiausia naujokai ir gauna dėmesio tiek, kiek jiems reikia, o po to jie bendrauja su kitais. Nes reikia ir mums išsiaiškinti kas jie, kaip jie įpratę, prie ko įpratę. Jeigu reikia kažkokių korekcijų tai irgi užima laiko. Nes gyvūnai prie kažko pripratinti. Ir kad pakeisti tai reikia laiko“, – tikino kita įkūrėja Jurgita Kairienė
Kiekvienas čia gyvenantis globotinis turi savo istoriją. Štai žirgas Aitvaras, kadaise pelnęs šlovę ir daugybę medalių varžybose, greičiausiai būtų patekęs į mėsininkų rankas. Ugnė ir Jurgita Aitvarą nupirko aukcione.
„Lietuvoje daug žirgų iškeliauja į mėsą, tiesiog yra paskerdžiami. Ir tie atitarnavę žirgai, kurie moko vaikus ar dalyvauja varžybose, tiek sunkiųjų veislės arkliai, kurie galėtų būti mūsų šalies pasididžiavimas. Bet mes neturime tos tradicijos“, – kalbėjo U. Nedzinskaitė.
Naujausias ūkio gyventojas – štai šis kalakutas. Paukštis nevaikšto ir jam turbūt pasisekė labiau nei kitiems kalakutams. Čia jis nebus suvalgytas. Jam bus taikomi kineziterapijos pratimai, kurie galbūt paukštį pastatys ant kojų.
Ūkio gyvūnų prieglaudos įkūrėjos sako, kad globotinių galėtų turėti gerokai daugiau, bet neleidžia finansinės galimybės. Abi moterys dirba, kad išlaikytų ūkį.
„Kad juos išlaikytume reikia dirbti. Priemonės visos kainuoja. Pas mus atvažiuoja ne blizgančios sveikatos gyvūnai. Vaistai, gydymai, vežiojimai pas veterinarus, į gydyklas, priežiūra, priemonės, medikamentai“, – sakė J. Kairienė.
Į ūkį moterys įsileidžia lankytojus. Labiausiai čia nori vaikai. Prieglaudos įkūrėjos džiaugiasi jų apsilankymu, nes turi galimybę parodyti ir papasakoti, kad gyvūnas nėra žaislas. Juo reikia rūpintis ir sugebėti tai daryti. Esą dėl neišmanymo kaip elgtis su gyvūnais, žmonės pridaro bėdų. Pasiima gyvūną, nebesusitvarko su juo, o tada šis keliauja į prieglaudą arba būna išmetamas.
