„Kartu intensyviai diskutuojame su savo partneriais regione, kad visos penkios su Rusija besiribojančios šalys – Lenkija, Lietuva, Latvija, Estija ir Suomija – galėtų priimti bendrą sprendimą ir pasiųsti bendrą strateginę žinią“, – bendroje spaudos konferencijoje su Lenkijos gynybos ministru Wladyslawu Kosiniaku-Kamyszu sakė D. Šakalienė.
„Šiuo metu po intensyvių diskusijų manome, kad esame labai arti šio sprendimo, ir norime duoti šiek tiek laiko mūsų partneriams priimti galutinius sprendimus, o tada tikimės kuo greičiau paskelbti bendrą visų penkių ministrų poziciją“, – pridūrė ji.
Pasak ministrės, regiono šalims reikia pasiųsti žinutę, jog „mes būtume pasirengę panaudoti viską, kad apsigintume“.
Kaip rašė BNS, Lietuva iš konvencijos trauktis svarsto, norėdama sustiprinti pasienį su Rusija galimos agresijos atveju. Tokio sprendimo kritikai sako, jog priešpėstines minos gali padaryti žalos besiginančioms pajėgoms ir civiliams.
Lietuvos kariuomenės vadas generolas Raimundas Vaikšnoras anksčiau yra sakęs, kad pasitraukimas iš Otavos konvencijos atrištų rankas kariuomenei.
Visos Europos Sąjungos šalys yra Otavos konvencijos narės, o Kinija, Rusija, JAV, Indija ir Pakistanas nėra prie jos prisijungusios.
Praėjusią savaitę įsigaliojo pernai liepą Lietuvos Seimo priimtas sprendimas trauktis iš kitos konvencijos, draudžiančios įsigyti ar šalyje laikyti kasetinius šaudmenis.
Patiko straipsnis? Užsiprenumeruokite mūsų naujienlaiškį ir gaukite svarbiausias dienos naujienas bei įdomiausius straipsnius kiekvieną darbo dieną 11 val. Tiesiai į Jūsų el. paštą!
