Kauno Dainavos mikrorajono paaugliai, ant kurių krito šešėlis dėl šiurpaus susidorojimo su benamiu, vėl pakėlė galvas. Jų bendraamžiai, teisiami už šį kraupų nužudymą - žmogus sudegintas gyvas, teisme pasijuto kaip šiltnamyje. „Dėdės“ prokurorai ir advokatai bei „tetos“ teisėjos ėmėsi visų priemonių, kad apsaugotų kaltinamuosius nuo viešumo.
Šią baudžiamąją bylą dėl bejėgiškos būklės žmogaus nužudymo iš chuliganiškų paskatų ar kitaip itin žiauriai kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu kankinant nuspręsta nagrinėti uždarame teismo posėdyje.
Nelygios jėgos
Uždaro posėdžio paprašė kaltinimą palaikantis prokuroras Virginijus Sokolovas. Motyvas: vienas iš teisiamųjų - nepilnametis. Penkiolikametį ginantis advokatas, dažniausiai dalyvaujantis „daktarų“ grupuotės narių bei rezonansinius nusikaltimus padariusių nepilnamečių bylose, su malonumu tam pritarė. Teisiamieji, pasiteiravus jų nuomonės, taip pat entuziastingai linksėjo galvomis.
Tik nužudytojo sesuo - 50 metų darbo stažą turinti pedagogė, buvusi vienos Kauno gimnazijos direktoriaus pavaduotoja, dar bandė teigti, kad viešumas nepakenktų. Akivaizdu, kad ji buvo sutrikusi.
Nepateikė nužudytojo sesuo ir jokio civilinio ieškinio. Net dėl laidotuvių išlaidų. Vadovautasi ne tik profesiniais principais, bet ir išdidžia prigimtimi - abu su broliu kilę iš garsios muzikų giminės.
Esamoje situacijoje Kauno apygardos teismo teisėjų kolegija, vadovaujama Emilijos Akelienės, lengvai priėmė sprendimą - „byla bus nagrinėjama uždarame teisme“. Nepilnamečiams teisiamiesiems tokia išimtis numatoma, tačiau nužudymų, o ypač - rezonansinių, bylose ji taikoma retai. Dažniau apsiribojama tuo, kad žiniasklaida neskelbia kaltinamųjų anketinių duomenų bei nuotraukų.
LŽ paklaustas, kodėl panoro uždaro posėdžio, V.Sokolovas atsakė: „Dėl tam tikrų aplinkybių.“ Nužudytojo sesuo iškentė uždarame posėdyje tik kelias valandas - po pertraukos į jį nebesugrįžo. „Nebetikiu, kad triumfuos teisingumas“, - teigė ji LŽ. Moteris prasitarė, kad jos apsisprendimą lėmė ir nugirstas advokatų pokalbis. Šie nepajėgė nuslėpti džiaugsmo, kad taip lengvai atsikratė žiniasklaidos.
Gyvasis fakelas
Likimo ironija - teismas atvertė Jono Tautvydo Žilionio nužudymo bylą per šešiasdešimt penktąjį velionio gimtadienį. Jis mirė Kauno medicinos universiteto klinikų reanimacijoje pernai lapkričio 12-ąją. Taip ir neatgavęs sąmonės. Iš žūties vieta tapusios Taikos prospekto 103-iojo namo laiptinės vyriškis atvežtas apdegęs 75-80 proc. kūno.
Nelaimėlį gesinęs minėto penkiaaukščio gyventojas LŽ pasakojo naktį į lapkričio 11-ąją rūkęs savo buto trečiame aukšte balkone. Apie 0.30 val. laiptinę nušvietė liepsnų liežuviai. Išbėgus į ją, aikštelėje tarp trečio ir ketvirto aukštų kriokė ugnies fakelu virtęs žmogus. Liepsnos liežuvis buvo apie pusantro metro virš jo galvos. Tai buvo naktį sušilti į laiptinę ateidavęs benamis, dienomis sukinėdavęsis prie parduotuvės „Trys berželiai“. Jį visi vadino Žilka.
Nelaimėlis užgesintas penkiais kibirais vandens. Tačiau išgelbėti šoko ir komos ištikto padegėlio gyvybės medikams nepavyko. Jo asmenybė nustatyta pagal drabužiuose rastą asmens tapatybės kortelę.
Pasak penkiaaukščio gyventojų, įvykio išvakarėse jų laiptinėje zujo jaunimas. Tai buvo paauglės, gyvenančios penktame aukšte, svečiai. Orgijos prasidėjo paauglės tėvams išvykus į užsienį. Viena likusi paauglė pavertė butą nepilnamečių lindyne.
Tą vakarą taip pat vyko orgija. Du jos dalyviai - aštuoniolikmetis Deividas Suratkevičius ir trejais metais jaunesnis jo kaimynas iš to paties Kovo 11-osios gatvės penkiaaukščio šiandien sėdi teisiamųjų suole. Jie kaltinami padarę kvartalą sukrėtusį nusikaltimą. Teismo kaltinamieji laukė suimti.
Degalinės spąstai
D.Suratkevičių ir jo bendrą, pravarde Ruonis, tąnakt įamžino greta esančios degalinės vaizdo kameros. Kaip LŽ pasakojo jos darbuotojai, du gerokai įkaušę jaunuoliai pasirodė vidurnaktį. Vienas jų turėjo tuščią 0,7 litro talpos vyno butelį. Prisipylę į jį benzino, svečiai klausė, ar šio kiekio užteks užkurti žoliapjovę? Klausimas buvo daugiau negu kvailas, - tąnakt buvo iškritęs pirmasis sniegas. Prašė jie ir degtukų, tačiau degalinės darbuotojai jų nepardavė.
Po pusvalandžio į ne per toliausiai esantį penkiaaukštį jau skubėjo ugniagesių bei greitosios medicinos pagalbos automobiliai, o paryčiais degalinėje pasirodė ir policija. Ją domino degalinės vaizdo kamerų įrašai.
Keistus vidurnakčio svečius, pirkusius benziną, atpažino vietinio Dainavos policijos komisariato nepilnamečių reikalų inspektorės. Vienas iš jų buvo Ruonis, įtrauktas į policiją dominančių mikrorajono nepilnamečių apskaitą. Užtenka paminėti tik vieną su juo siejamą istoriją - dujų balionėlio panaudojimą prieš parduotuvės apsaugos darbuotoją. Kaip ir kitais atvejais, chuliganą nuo atsakomybės išgelbėjo amžius.
Pastaraisiais metais šis paauglys labai prastai lankė mokyklą, dėl to paliktas kartoti aštuntos klasės kurso. Tėvas su juo vis sunkiau susitvarkė, o motina išvyko į JAV, kai sūnui tebuvo septyneri.
Mįslingos lažybos
Aštuoniolikmetis D.Suratkevičius apibūdinamas santūriau.
Tiesa, ir jis prastai lankė mokyklą, buvo baustas administracine tvarka už nepilnamečių įtraukimą į girtavimą. Tačiau visi į teismą iškviesti kaltinamuosius pažįstantys liudytojai LŽ teigė netikintys, kad D.Suratkevičius galėtų padegti žmogų.
Apie Ruonį jie buvo priešingos nuomonės. Visi akcentavo impulsyvų jo būdą. Paprasčiausias to įrodymas - teismui pateikta penkiolikamečio elgesio Kauno nepilnamečių tardymo izoliatoriuje-pataisos namuose charakteristika. Per septynis mėnesius jis jau du kartus baustas drausminėmis nuobaudomis.
Liudytojai teigė girdėję apie mįslingas Ruonio ir D.Suratkevičiaus lažybas. V.Kuprevičiaus vidurinė mokykla, kurią jie anksčiau lankė, po įvykio šurmuliavo, kad lažintasi iš 100 litų. Tokia suma priklausė tam, kas padegs laiptinėje miegantį benamį. Neblaivūs paaugliai nusprendė jį paversti savo pramogų objektu. Lažybų iniciatoriumi neva buvo Ruonis. Iš pradžių bandyta benamį padegti užkišus už drabužių reklaminius lankstinukus. Tačiau šie prastai degė, todėl ir patraukta į degalinę.
Tiesa, paauglio sesuo LŽ įtikinėjo, kad jos brolis tik pirko benziną. Benamį padegęs D.Suratkevičius, kurį penkiolikametis dar bandė sulaikyti nuo tokio poelgio, tačiau nepajėgė. Neva broliui numojus ranka ir grįžus į paauglės butą, kuriame prieš tai vaišintasi, aštuoniolikmetis savo kėslus įvykdęs vienas.
Tiesioginių įvykio liudytojų nėra.
Lemtinga dvikova
„Mama, mane pakišo“, - anot D.Suratkevičiaus mamos, tik tiek jai tepasakęs jau septynis mėnesius suimtas sūnus, dirbęs operatoriumi bendrovėje „Kraft Food Lietuva“. Įvykio metu jis apdegė rankas ir striukę - neva nesėkmingai bandęs užgesinti jaunesnio bendro padegtą benamį.
Tačiau penkiolikametis teisme tai neigė. Taip, buvo jis tą vakarą su D.Suratkevičiumi, pirko kartu benziną, tačiau juo benamį apipylė ir padegė vyresnysis draugas. Šis teismui tvirtino, kad benzinu auką apipylė penkiolikametis, o jis uždegė degtuką.
Mūsų įstatymai neleidžia skirti nepilnamečiams didesnės bausmės negu laisvės atėmimas dešimčiai metų. D.Suratkevičiui gresia laisvės atėmimas iki dvidešimties metų arba iki gyvos galvos. Atsakomybę sunkinančios aplinkybės - veikta bendrininkų grupėje apsvaigus nuo alkoholio. Tačiau abu teisiami pirmą kartą.
LŽ šaltinių policijoje duomenimis, šis kvartalą sukrėtęs įvykis padalijo vietos paauglius į dvi stovyklas. Laukdami teismo pradžios, probleminiai policijos įskaitininkai buvo pastebimai pritilę. Tik kai kurie jų demonstratyviai žavėjosi šiuo išpuoliu. Pasklidus žiniai apie teisme prasidėjusius žaidimus, pastarieji vis atviriau kalba apie artėjančią triumfo valandą.
Grimzdo pamažu
Benamiu J.T.Žilionį pavertęs apsukruolis taip ir liko nenubaustas. Žinomas tik jo vardas - Giedrius.
Iš smetoninių inteligentų šeimos kilęs J.T.Žilionis, tarp kurio draugų buvo ir panašaus likimo krepšininkas Raimondas Čivilis, gyveno su motina gretimame devyniaaukštyje. Motinai mirus, kažkoks Giedrius jį skaudžiai apgavęs - pažadėjęs už butą Kaune ir skolų už jį padengimą būstą Jonavoje. Šis butas neva bus su baldais. Tačiau po kelių dienų, anot sesers, brolis buvo atvežtas ir išmestas prie IX forto. Sumuštas ir kaip stovi. Taip jis tapo benamiu.
Nė vienas LŽ kalbintas penkiaaukščio, kuriame nužudytas J.T.Žilionis, gyventojas neturėjo užantyje jam jokio piktumo. „Jis nebuvo piktybinis ir stengėsi niekam netrukdyti“, - teigė pašnekovai. Sklandė kalbos, kad kitados Žilka turėjo aukštas pareigas. Neva prokuratūroje.
Žmones suklaidino inteligentiška jo prigimtis. J.T.Žilionis užaugo prestižiniame Kauno rajone - prie Sporto halės. Anot sesers, pagranduku šeimoje buvęs brolis buvo labai talentingas ir turėjo auksines rankas, tačiau palūžo susidūręs su sunkesniais gyvenimo išbandymais. Aukštojo išsilavinimo jis neįgijo. Prieš atsidurdamas gyvenimo dugne, dirbo taksistu. Nuosmukio pradžia buvo skyrybos su žmona. Sesuo bandė jam padėti, tačiau nesugebėjo. Ir J.T.Žilionio duktė gyvena užsienyje.
Greta Čižinauskaitė
