Jau trečią dešimtmetį valdančio Irako prezidento Saddamo Husseino (Sadamo Huseino) laukia lemiamas išbandymas - pasipriešinimas Jungtinėms Valstijoms, kuris ir lems, ar į istorijos knygas jis bus įrašytas kaip tironas, ar kaip arabų didvyris.
Irako prezidentas, kuris puikiai suvokia savo galimą vietą istorijoje, paskelbė apie savo ryžtą mirti tėvynėje, galbūt net per karą, kuriam rengiasi Vašingtonas.
Vakarai, kurie iš pradžių, kai taikinys buvo Irano mulos, rėmė jo karinius žygius, jį vadina diktatoriumi. Nors Irakas iš naftos galėtų susikrauti pasakiškus turtus, Saddamas Husseinas šį civilizacijos lopšį pavertė skurdžia, izoliuota valstybe.
Tačiau jei Jungtinėms Tautoms galiausiai pavyks įtikinti Saddamą Husseiną atsisakyti paskutinių savo bauginančio arsenalo likučių ir sulaikyti JAV prezidentą George'ą W. Bushą, (Džordžą V. Bušą), kad inspektoriai galėtų užbaigti savo titanišką darbą, 65 metų diktatorius gali iškilti kaip arabų didvyris, kuriuo taip trokšta būti.
Pasitelkdamas asmenybės kultą, kuris prilygsta tokiems kultams kaip Mao Zedongo (Mao Dzeduno) ir Sovietų Sąjungos vadovų, Saddamas Husseinas vaizduoja save kaip legendinį Babilono karalių Nabuchodonosarą ar Saladiną.
Egipto valdovas Saladinas, kuris 1187 metais mūšyje už Jeruzalę įveikė kryžininkus, buvo kilęs iš Tikrito miesto Irako šiaurėje, kur gimė ir Saddamas Husseinas.
Tokie palyginimai su žmogumi, kuris visą savo gyvenimą siekė turėti absoliučią valdžią ir ją tvirtino karinėmis priemonėmis, paremia daugumos apžvalgininkų ir diplomatų nuomonę, kad Saddamas Husseinas, bent jau kol galės rinktis pats, nepaisys pasiūlymų išvykti į tremtį.
Tai, kad jis paklūsta JT reikalavimams sunaikinti draudžiamas raketas "Al-Samoud 2" , taip pat perša mintį, kad jis neketina smarkiai rizikuoti savo visagalybe, leidusia valdančiajai partijai "Baath" spalio mėnesį paskelbti, kad Saddamas Husseinas perrinktas už jį balsavus 100 proc. rinkėjų ir kad balsuoti atėjo taip pat 100 proc. tokią teisę turinčių žmonių.
Neturtingo įsivaikinto berniuko iš atokaus kaimo gyvenimas buvo ištisa kova. 1937 metų balandžio 28 dieną gimęs Saddamas Husseinas, kuris vadovavo Irakui per kruviną 1980-1988 metų konfliktą su Iranu ir per 1991 metų Persijos įlankos karą, nėra žmogus, metantis pradėtą darbą - jis yra žmogus, kuris visomis išgalėmis stengiasi išlikti, pažymi diplomatai.
"Didis vadas" ne kartą perėjo pragarą. 1998 metų gruodį Jungtinės Valstijos ir Didžioji Britanija keturias naktis iš eilės sėjo Irake tobuliausias raketas. JAV raketų smūgius Irakui teko iškęsti 1996-aisiais ir du kartus 1993-aisiais, tačiau kiekvieną kartą Saddamas Husseinas išlikdavo ir skelbdavo savo pergalę.
Paskutiniai antskrydžiai buvo bausmė už nebendradarbiavimą su ginklų inspektoriais, kuriems dabar žadama suteikti visas galimybes įsitikinti, jog Irakas nebeturi masinio naikinimo ginklų.
Vašingtonas ne kartą reiškė viltį, kad Saddamas Huseeinas galėtų būti nušalintas per vidaus perversmą, tačiau Irako lyderis žino, ką daryti ir tokiais atvejais. Po Persijos įlankos karo Saddamas Husseinas negailestingai nuslopino sukilimus šalies pietuose bei šiaurėje.
1959-aisiais jis mėgino nužudyti tuometinį Irako lyderį Abdul Karimą Kassemą (Abdul Karimą Kasimą).
Tuomet į koją sužeistas Saddamas Husseinas pabėgo į užsienį, bet po ketverių metų grįžo, o 1964-aisiais buvo įkalintas. Po dvejų metų jis pabėgo ir vėl slapta ėmėsi "Baath" reikalo.
1968 metais jis dalyvavo perversme, po kurio į valdžią atėjo ši nacionalistinė partija, ir pasitelkdamas brutalią jėgą pradėjo kilti. Dar valdant prezidentui Ahmadui Hassanui al-Bakrui (Ahmadui Hasanui Bakrui) jis buvo laikomas tikrąja režimo jėga.
Partijos generalinio sekretoriaus pavaduotojas Saddamas Husseinas 1969-aisiais tapo absoliučią valdžią turėjusios Revoliucinės vadovybės tarybos vicepirmininku. Per tolesnį dešimtmetį A. H.al- Bakro valdžia silpnėjo, o Saddamo Husseino - stiprėjo, ir galiausiai prezidentas dėl silpnos sveikatos atsistatydino.
Valstybės prezidentu, partijos generaliniu sekretoriumi ir Revoliucinės vadovybės tarybos pirmininku Saddamas Husseinas tapo 1979 metų liepos 16-ąją.
Jis netoleravo kitokios nuomonės, dažnai atsikratydavo įtakingų veikėjų, net šeimos narių ir draugų. Galimi oponentai taip pat retai galėdavo veikti bent kiek ilgiau - tie, kurie neišvyko į tremtį, dabar yra palaidoti.
Žmogaus teisių gynimo organizacijos užfiksavo daugybę valdžios žiaurumo atvejų. Irake skatinami skundikai, žiniasklaida griežtai kontroliuojama ir beveik niekas nedrįsta kritikuoti valdžios.
Šiandien "tas, kuris kelią baimę" ir kuriam kartą nepavyko įstoti į karininkų mokyklą, yra feldmaršalas ir armijos vadas.
Ir nors jo armijai gresia sutriuškinimas, nėra jokių ženklų, kad jis galėtų iškelti baltą vėliavą.
"Aš gimiau čia, Irake, - sakė Saddamas Husseinas vienai JAV televizijos stočiai. - Mes mirsime čia. Mirsime šioje šalyje ir išsaugosime garbę ...savo liaudies akivaizdoje".
Irake jau prasidėjo mėnesį truksiančių visuotinių iškilmių, skirtų jo 66-ajam gimtadieniui, organizavimas.
AFP-BNS
