Kai 1994 metais pasaulį išvydo antrosios kartos „Saab 900“, automobilis nebuvo sutiktas palankiai. Vien dėl to, jog naujos kartos modelis buvo sukurtas vadovaujant „General Motors“ specialistams ir turėjo daugybę panašumų su „Opel Vectra“ - automobilis, kuris nėra pats tinkamiausias donoras.
Nepaisant „Saab“ entuziastų kritikos, būtent šis modelis leido švediškų automobilių gamintojui pradėti dirbti pelningai. Nors „Saab“ pelningai dirbo tik dvejus metus, 1995 ir 1996 metais, tačiau būtent šis modelis padėjo labai rimtus pamatus ateities modeliams. Juolab, net ir turėdami labai griežtus vadovus iš „General Motors“, švedai sugebėjo „900“ modelį pritaikyti savo reikmėms.
Puikūs kompanijos rezultatai paskatino keletą „Saab“ inžinierių kreiptis į „General Motors“ vadovybę leidimo, kuris leistų sukurti naujos kartos „900 Turbo“ - legendinio modelio įpėdinį. Kaip bebūtų keista, naująjį projektą amerikiečiai palaimino ir paprašė į pagalbą pasikviesti sportiškų automobilių specialistus, kurie galėtų „Saab“ inžinierius pakonsultuoti.
Prie naujo projekto pradėjo dirbti dviejų skirtingų kompanijų inžinieriai. Pirmoji komanda - „Special Vechicle Operations“ padalinio darbuotojai, antroji komanda - „Tom Walkinshaw Racing“ specialistai. Pastarieji buvo atsakingi už techninę automobilio pusę, o „Saab“ padalinio darbuotojai rūpinosi eksterjeru ir interjeru.
1995 metų rudenį dviejų inžinierių komandos pademonstravo „Saab 900 SVO“ - koncepcinį automobilį, kuris turėjo keturių cilindrų, 250 arklio galių pajėgiantį išvystyti variklį, kuriam kompaniją palaikė įspūdingai atrodantis eksterjeras ir „Monte Carlo“ vardu pavadinta geltona spalva. Vėliau prie jo prisijungė mėlynos spalvos kabrioletas.
Kaip ir buvo galima tikėtis, entuziastų reakcija į šį modelį buvo puiki, tad nieko nelaukę, koncepcinį automobilį sukūrę inžinieriai pradėjo darbuotis prie serijinei gamybai tinkamo egzemplioriaus. Tačiau švedai nebūtų švedais. Automobilis buvo tobulinamas net dvejus metus, tad kai „Saab“ buvo pasiruošusi pradėti sportiško hečbeko gamybą, „General Motors“ jau buvo pasiruošusi pristatyti atnaujintą „900“ modelį su nauju vardu.
Trumpam sugrįžę prie braižymo lentos, sportiško hečbeko autoriai pakeitė priekinius ir galinius žibintus, ne vieną kėbulo ir interjero detalę ir „General Motors“ koncerno vadovų liepimui „900 SVO“ pervadino į „9-3 Viggen“.
„Saab 9-3 Viggen“ nebuvo tik dar vienas sportiškas „Saab“ automobilis. Automobilio struktūra, transmisija ir važiuoklė būdavo pagaminami „Saab“ gamykloje Trolhattane, vėliau visi komponentai būdavo sudedami į specialų konteinerį ir transportuojami į „Valmet“ gamyklą Suomijoje. Šios kompanijos būstinėje automobilis gaudavo „Viggen“ kėbulo detales ir kitus atributus, kurie standartinį „9-3“ paversdavo „9-3 Viggen“.
Visi „9-3 Viggen“ modeliai būdavo komplektuojami su 2.3 litro darbinio tūrio, keturių cilindrų benzininiais varikliais, kuriems nuolatos talkino „Mitsubishi TD04-HL15“ turbina. Tuo tarpu 225 arklio galias ir 342 Nm sukimo momentą valdė „Trionic 7“ variklio valdymo sistema. „Saab 9-3 Viggen“ iki 100 km/val. sugebėdavo įsibėgėti per 6.8 sekundės ir pasiekti 250 km/val. greitį.
„Saab 9-3 Viggen“ niekada nebuvo ir niekada nesiekė tapti „BMW M3“ konkurentu. Vertinant automobilį pagal technines charakteristikas, jis buvo artimesnis „BMW 330Ci“, tad net jeigu galvojate apie grynakraujį plėšrūną, jūs turėtumėte net nesižvalgyti į „Saab 9-3 Viggen“ pusę. Tačiau „Saab“ turėjo stipresnį kozirį - charizma. Taip, automobilio valdymo savybės nebuvo pačios geriausios, priekiniai ratai sunkiai susitvarkydavo su didžiuliu sukimo momentu, tačiau šie trūkumai „9-3 Viggen“ suteikdavo charakterį, dėl kurio „Saab“ entuziastai šį automobilį pamilo. Taip pat nereikėtų pamiršti, jog „Saab“ niekada nebuvo blankūs automobiliai. Jie - tiesiog kitokie. Būtent dėl šios priežasties „Saab 9-3 Viggen“ yra vienas iš tų automobilių, kurio vertė ateityje tik augs.
GALERIJA
