Kovo 30 d. Lietuvos konservatoriai ir liberalai, imdami pavyzdį iš Kremliaus, kuris pastoviai Rusijoje rengia save patį palaikančius mitingus, surengė Vilniaus Europos aikštėje koncertą, kad parodytų visuomenei, jog studentai reikalauja panaikinti nemokamą mokslą. Nepaisant to, kad koncertas buvo nemokamas, taip pigiai papirkti studentų nepavyko. Susirinko tik per prievartą suvaryti ir nieko nesuprantantys kolegijų studentai, o taip pat sąmoningai protestuojantis jaunimas.
Džiugu, kad valdžios akcija nepavyko. Studentai atnešė į koncertą 7 didžiulius protesto plakatus su užrašais „Dieve, pasiimk Steponą, pasakų pūtėją“, „Mes prieš stepono reformą su abejotinom paskolom“, „Prieš Stepono aferą“ ir pan. Nebuvo nė vieno plakato už „reformą“ arba už universitetų privatizaciją. Kiti studentai dalino brošiurėlę "Protestuotojo ABC: praktiniai ir teisiniai patarimai".
Kai už nemokamo mokslo naikinimą pradėjo agituoti Adamkus, studentai pradėjo šaukti „Pensininkas nori mokytis!“, o, kai banalią propagandą pradėjo karoti dainininkas Deivis, jaunimas pradėjo skanduoti „nykštukas“. To galbūt ir nereikėjo daryti. Deivį galima ir net būtina kritikuoti už tai, kad jo dainos neturi jokios meninės vertės, už tai, kad jis turi žemą intelekto koeficientą, bet negalima kritikuoti žmogaus už žemą ūgį.
Grupės Biplan nariai nutarė neparsidavinėti taip pigiai kaip Deivis. Jie pripažino, kad ministro Steponavičiaus stumiama reforma turi „nedarabotkių“ ir pabrėžė, kad neagituoja nei „už“, nei „prieš“.
Valdžia dažnai naudoja argumentą, kad, jeigu panaikinti nemokamą mokslą, padidės dėstymo kokybė. Juokingiausia girdėti šiuos žodžius būtent iš Gintaro Steponavičiaus ir Leonido Donskio. Steponavičių išmetė iš Vilniaus universiteto doktorantūros už akademinį atsilikimą. Apie jo įstojimą į gerą vakarietišką universitetą negali būti net kalbos.
Savaime suprantama, kad Donskio žodžiai apie tai, kad Vakaruose mokslas mokamas yra melas. Prancūzijoje, Vokietijoje, Liuksemburge ir Skandinavijoje studijos nemokamos ir kokybiškos. Donskis bandė daryti akademinę karjerą Vakarų universitetuose, bet jį ten iš visur išmetė, nes jo banali filosofija neturi ten akademinės vertės. Tada jis grįžo į Lietuvą. Svarbu suprasti, kad proto nutekėjimas būna tik iš atsilikusios periferijos į centrą, bet jokiais būdais ne iš centro į periferiją. Pasakojimai apie tai, kad „man Vakaruose siūlė pasilikti, bet grįžau, nes myliu Lietuvą“ yra visiška nesąmonė. Sėkmingi mokslininkai iš Vakarų negrįžta. Vakaruose yra donskių perteklius, ten jie niekam nereikalingi ir tik tokioje provincijoje kaip Lietuva jie gali vaidinti „intelektualus“.
Pažvelkime į istorinius pavyzdžius. Maria Sklodowska iš smirdančio Lenkijos kaimo išvažiavo į Paryžių. Ten ji tapo „Marie Curie“, pirma Sorbonos profesore-moterimi, dviguba Nobelio premijos laureate chemijos ir fizikos srityse. Vėliau chemijos ir fizikos fakultetai atsiskirs nuo Sorbonos ir bus įkurtas atskiras universitetas, pavadintas Marie Curie vardu. Savaime suprantama, kad tai neįvyktų, jeigu Sklodowska grįžtų į savo Lenkiją „dėl meilės Tėvynei“. Marie Curie yra puikus pavyzdys ir todėl, kad ji iš pirmo karto neįstojo į Sorboną, nes neturėjo pinigų susimokėti už mokslą ir todėl pradėjo akademinę karjerą Lenkijoje, kur gyvenimas buvo pigesnis. Vėliau Marie Curie atras naują cheminį elementą, kurį ji pavadins Lenkijos vardu, o dar vėliau mokslas Paryžiuje taps nemokamu.
Svarbu, kad ir Lietuva garantuotų savo jaunimui galimybę studijuoti nemokamai.
Stanislovas Tomas yra partijos Tvarka ir teisingumas, Prancūzijos socialistų partijos, Jungtinės Karalystės Darbo partijos ir Belgijos Flamandijos partijos „Kitaip“ narys.
